Nemoku.lt » Filosofija

Rikiuoti pagal: Datą, Tipą, Vertinimą, Apimtį
"Grožis ir didingumas senovės Graikijoje" - Filosofija - Prezentacija
Turinys: Grožis ir didingumas senovės graikijoje Graikų gražaus kūno etalonu buvo laikoma Afroditės skulptūra Kita meno rūšis atspindinti senovės Graikijos didingumą-architektūra Be jokių abejonių, didingiausias Romos imperijos architektūros ir inžinerijos pavyzdys yra Romos simbolis - Koliziejus. Ypatingai graikų tapyboje grožį atskleidžia vazų puošyba. Graikų mitologija Dzeuso skulptūra Olimpijoje Halikarnaso mauzoliejus Rodo salos kolosas Išvados
Komentarų (0) Išsamiau »
"Religijos Filosofija" - Filosofija - Esė
Komentarų (0) Apimtis (3)Išsamiau »
"Ar mąstymas kyla iš kančios?" - Filosofija - Referatas
ĮVADAS „Kančios beprasmiškumas, o ne kančia – štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę“. – F. Nyčė. Darbo tikslas: išanalizuoti filosofinį klausimą „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ ir susieti nagrinėjamą problemą su šiandienos aktualijomis. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kokia filosofinė problema gvildenama kūrinio ištraukoje ir ar ji yra šiuolaikiška ir aktuali šiandienai. • Apibūdinti, kaip autorius atskleidžia mąstymo kilimo iš kančios problemą. • Teoriškai pagrįsti savo nuomonę apie mąstymo kilimą iš kančios. Šiam darbui naudojama literatūra yra Antano Maceinos knyga „Jobo drama“. Darbas rašomas remiantis skaityta literatūra (knygomis, žurnalais, internetu) ir filmais apie kančią, savo bei kitų žmonių patirtimi bei jausmais. Ištrauka: „Ar mąstymas kyla iš kančios?“ A. Maceina savo apmąstymams pasirinko Senojo Testamento personažą Jobą, nes jam jis kaip tik ir yra žmogaus kančios situacijoje pavyzdys. Tai dievo baimingas žmogus gyvenęs Arabijoje, Huso šalyje ir turėjęs daugybę turtų: gausią šeimą, daugybę gyvulių, tarnų ir piemenų. Jis gyveno laimingai, melsdavosi ir aukodavo už savo sūnus, padėdavo ir paremdavo kitus. Savo turtais ir gera širdimi jis tapo labai garsus Rytų šalyje. Bet vieną dieną pas Viešpatį apsireiškė velnias, suabejojęs Jobo religiniu nuoširdumu. Dievui velnias norėjo įrodyti, kad jeigu Jobas viską prarastų, tai jis keiktų Dievą. Viešpats tuo abejojo, todėl leido Jobą išbandyti: velnias atėmė iš Jobo turtus, šeimą ir sunaikino jo kūną, apkrėsdamas jį baisiomis votimis. Jobas persikraustė į atmatų krūvą už savo miesto. Tai sužinoję jo draugai, atėjo aplankyti Jobo ir, nepratarę nė žodžio, sėdėjo visi ištisą savaitę. Po šios ilgos tylos Jobas prabilo. Išsakė viską, kas buvo susikaupę jo širdyje. Jis niekaip negalėjo suprasti, už ką jam šitokia kančia. Juk niekam nieko blogo nepadarė, tikėjo Dievu, kitiems padėjo. Visas gyvenimas atrodė tiesiog idealus ir štai atsitiko tokia nelaimė.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Kaip atrodo mirtis filosofijos" - Filosofija - Rašinys
Ištrauka: Žmonės gali rinktis: dirbti arba žaisti, kovoti arba mylėti. Tai dar žmogaus galioje. Tačiau ir kovojantis, ir mylintis, ir dirbantis, ir žaidžiantis žmogus miršta. Žmogaus buvimas yra paradoksalumas, jis gyvena tarp begalybės ir nebūties. Jam nereikia daug išminties, kad suvoktų, jog šioje žemėje kažkada jis turės mirti. Visais laikais žmonėms mirtis buvo paslaptis. Kurios sąvoka aktuali ne vien tik tiems, kurie miršta, kurie yra prie amžinybės slenksčio, ne tik mirštančiojo artimiesiems, bet aktuali kiekvienam žmogui, nes kiekvienas žmogus yra mirtingas. Toks jis sukurtas – su nemirtinga siela, ir mirtingu kūnu. Mirtis gali būti kaip nekviestas svečias, kurio niekas nelaukia ir kurio stengiasi neįleisti į namus, bet jis vis tiek suranda būdą, kaip įeiti. Mirtis lyg šešėlis, kuris mus persekioja nuo pat mūsų gimimo. Kartais mes šio šešėlio beveik nepastebime, o kartais jaučiame, kaip jis tiesiog alsuoja mums į nugarą. Todėl nuo mirties nepasislėpsime, ji nežiūrės kaip mes atrodom, kiek mums metų, ji tik ateis ir pasiims neatsiklausus, nepalikus galimybės rinktis, mirtis ištiks ir viskas. O kaip gi atrodo mirtis? Gyvename ir lakiame nežinia ko. Juk nežinome kaip ji atrodo, ko iš jos laukti. O gal mirtis gyvena šalia, gal ji tiesiog ateina tavo pačio pavidalu ir pasiima? Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur gali atsekti, nesvarbu, kur nukeliautumėme, ji gali išnirti taip netikėtai, ir niekada negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls. O gal ji tikrai panaši į giltinė? Kuri įsivaizduojama kaip senyvo amžiaus moteris, turinti mirusio žmogaus veido išraišką arba tiesiog kaukolės galvą, vilkinti juodą apsiaustą su gobtuvu ir laikanti dalgį. Kuri prisilietus, papūtus kvapą, pažvelgus į akis ar lyžtelėjus liežuviu, galėdavo numarinti žmogų. Ar tai tik viena ankstyvųjų lietuvių pagonybės mitinių būtybių, atsiradusi norint paaiškinti vieną nemaloniausių žmogaus būties reiškinių – mirties paslaptį. Daugelis nori neskausmingos baigties, kai kūno nemausto nepakeliami skausmai, o protas išlieka blaivus. Gera būtų ryte pabusti, skaitant laikraštį išgerti kavos, išeiti į miestą, ar į darbą, grįžus namo ramiai paklausyti muzikos, pažiūrėti televizijos. O vėliau eiti miegoti. Tik, kitaip nei vakar, ryte jau nebepakilti. Išeiti be pompastikos ir sąžinės graužaties, lyg užgestų žvakė. Tačiau mirties mes negalime kontroliuoti, negalime jos atpažinti. Manau šiaip ar taip, viską išsiaiškinsime kai su šia būtybe susidursime akis į akį.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Naujųjų laikų filosofija" - Filosofija - Konspektas
Naujųjų laikų samprata ir esmė Dekarto ontologija ir jos įtaka tolimesnei filosofijos plėtrai Metafizikos posūkis link gnoseologijos ir subjektyvumo Sielos ir įgimtų idėjų problema Dekarto metafizikoje NAUJŲJŲ LAIKŲ RACIONALISTINIS IDEALIZMAS Monistinės pan(en)teistinės B. Spinozos filosofijos esmė Leibnizo monadologija NAUJŲJŲ LAIKŲ EMPIRISTINĖS FILOSOFINĖS KONCEPCIJOS Materializmas. Subjektyvusis idealizmas, arba imaterializmas Agnosticizmas. ŠVIETIMO FILOSOFIJA Švietimo samprata. Džono Loko politinė filosofija Volteras ir laisvamanybė Žanas Žakas Ruso VOKIEČIŲ KLASIKINĖ FILOSOFIJA Imanuelio Kanto kritinė filosofija Apriorizmas. Erdvė ir laikas Intelektas ir kategorijos. Reiškiniai ir daiktai savaime (noumenai) Protas ir idėjos Etika. Kategorinis imperatyvas Georgo Hegelio panlogistinė sistema
Komentarų (0) Apimtis (30)Išsamiau »
"Vertybė ir laisvė" - Filosofija - Referatas
Vertybė ir laisvė, kas tai? Laisvė - tai galimybė rinktis, kažką spręsti, pakeisti, padėti. Mes visi esame laisvi, laisvi nuo ko nors, bet juk daugelis žmonių ieško, to kas jiems neduoda laisvės, kas jiems trukdo, o nesidžiaugė, tai ką turi ir gali dauk ką padaryti, nuveikti. Bet mums žmonėms, visada negana. Vertybė- tai pagarba (pagarba vienas kitam), meilė, kantrybė, dosnumas ir taip toliau. Jų yra begalo daug. Kiekvienas individas turi savo svarbiausias vertybes. Manau, kad budami laisvi ar ne, vistiek turime vertybes, daugiau ar mažiau, tai priklauso nuo mūsų, ką mes pasirenkame. Darbo tikslas pateikti savo apmątymus apie vertybę ir laisvę.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Renesansas" - Filosofija - Prezentacija
Prezentacija apie Renesanso laikotarpį. Renesansas. Renesanso laikotarpiai. Susiformavimo priežastys. Literatūros bruožai. Mokslo bruožai. Meno bruožai. Muzika. Istorija. Filosofijos bruožai. Renesanso filosofai. Džordonas Brunas. Bernardinas Telezijus. Pjetras Pomponacis. Pjetro Pomponacio kūryba. Išvados.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Blezas Paskalis" - Filosofija - Referatas
Įžanga: Blezas Paskalis ( Blaise Pascal) gimė 1623 metais birželio 19 dieną Clermont-Ferrand mieste. Jo šeimoje augo dar dvi seserys: trejais metais vyresnė Gilberta ir dvejais jaunesnė Jacqueline. Kai Paskalis tebuvo trejų metų, mirė jo motina. Visų trijų vaikų auklėjimą perėmė tėvas. 1631 metais Paskalio šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Tėvas manė, kad sostinės švelnesnis klimatas teigiamai paveiks trapią sūnaus sveikatą. Paryžiaus švietimo ir auklėjimo sistema tėvas nebuvo patenkintas, todėl savo vaikus nusprendė mokyti pats. Paskalio neeiliniai gabumai netruko atsiskleisti. Jis pradėjo tirti virpančius daiktus ir, atlikęs dagybę bandymų, parašė traktata apie garsą – “Traite des sons”. Jį ypač domino geometrija. Pradėjęs septynioliktuosius metus, Paskalis parašė geometrijos veikalą apie kūgio pjūvius – “Essai pour les coniques” ir nustatė dėsnį, kuris šiandien matematikos istorijoje žinomas kaip Paskalio teorema. Politiniai įvykiai Paskalio šeimą privertė vėl keltis iš Paryžiaus į provinciją. Kad palengvintų tėvo darbą, sūnus po ilgų bandymų sukonstravo skaičiavimo mašiną, sukėlusią tuo metu tarptautinę sensaciją. “Gyvenimas Roueno mieste Paskaliui buvo itin svarbus tuo, kad jam atsiskleidė religinio pasaulio gelmė. Tėvo namuose religija buvo gerbiama, bet į ją daug nesigilinama. Mokslas ir tikėjimas čia buvo dvi viena nuo kitos atsietos sritys. Tikėjimo objektas, manyta, dėl pačios savo prigimties negali būti proto svarstomas, jo dėsniams pajungiamas. Kita vertus, tikėjimu neįmanoma tirti gamtos reiškinių, mat apie juos žinių teikia bei juos patvirtina eksperimentas ir protas. Tarp mokslo ir religijos Paskalio buvo nubrėžta griežta demarkacijos linija. Nelauktas įvykis radikaliai pakeitė šį nusistatymą.” Paskalio kelias susikirto su brolių Deschaps’ų , kurie buvo entuziastingai užsidegę iš Port-Royalio vienuolyno sklindančiu religiniu sąjūdžiu. Taip užsimezgė Paskalio ir Port-Royalio sąjūdžio ryšiai, stipriai paveikę autoriaus gyvenimą bei mąstyseną . “Paskalio kontaktai su Port-Royalio sąjūdžiu, vadinami jo pirmuoju atsivertimu, paskatinusiu pereiti iš lėkštoko ir supasaulėjusio gyvenimo į giliai religingą”. “Paskalis, tik dvidešimties metų jaunuolis pasaulietis, nesimokęs teologijos ir iki tol atlikinėjęs vien eilines religines pareigas, Port-Royalio sąjūdžio paveiktas, ėjo per ugnį ir vandenį, žiūrėdamas, kad nebūtų pažeistas tikėjimo grynumas!”
Komentarų (0) Apimtis (14)Išsamiau »
"Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas" - Filosofija - Referatas
Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. Tikslas: Paanalizuoti žmogiškojo pažinimo šaltinius, esmę, ribas, proto ir jausmų santykį pažinime. Uždaviniai: Remiantis juslumo ir dvasinio raciolumo skirtumu palyginti dvi viena kitai priešingas filosofines pozicijas: empirizmą ir racionalizmą. Apibūdinti racionalizmą, nuvertinantį juslumą ir charakterizuojanį protą. Apibūdinti empirizmą kaip juslinį patyrimą. Tezės: Pažinimo objektas yra būtis. Tikrasis pažinimo šaltinis – proto idėjos (ekspresionizmas). ,,Mąstau – vadinasi egzistuoju” (Dekartas). Vienintelis pažinimo pagrindas yra patyrimas (racionalizmas). Betkokios žinios kyla iš patyrimo. (Dž. Lokas).
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"Blaise Pascalio ir Benedikto Spinozos Dievo samprata: lyginamoji analizė" - Filosofija - Referatas
Blaise Pascalio ir Benedikto Spinozos Dievo samprata: lyginamoji analizė Įžanga: Jau Antikoje filosofai gvildeno pirmojo prado, jį veikiančios ir formuojančios jėgos bei anonimiško žmogaus santykio su pasauliu klausimą. Kintant filosofinėms pažiūroms kito ir šios problemos traktavimas. Viduramžiais filosofai bandė pašalinti logines teologijos klaidas neatitrūkstant nuo krikščioniškų doktrinų, kuriomis remiantis aiškintas Dievas. Renesanso laikais imta tolti nuo doktrinų, vis laisviau jas interpretuojant. XVII amžiuje — laikotarpyje tarp Renesanso ir Apšvietos savo pažiūrų unikalumu išsiskyrė Benedictus de Sinoza arba tiesiog Spinoza ir Blaise Pascalis. Tai — mąstytojai, kurie skyrėsi ne tik savo filosofinėmis pažiūromis, bet ir išskirtinėmis dėstymo manieromis. Spinoza atstovaudamas racionalistinį mąstymo modelį pasirinko geometrinį dėstymo metodą, nes tikėjosi, kad juo įmanoma įrodyti netgi Dievo egzistenciją. Jis priėmė neginčijamas aksiomas, kurių tikrumą turėtų garantuoti protas ir iš jų išvedė likusius teiginius. Tuo tarpu Pascalis, priešingai, pasirinko subjektyvių išgyvenimų formą ir betarpišką dėstymo manierą. Jis nebando kažko moksliškai įrodyti, jam tai neprasminga ir nereikšminga. Pripažindamas savo ribotumą, jis ieško žmogiškosios būties prasmės.
Komentarų (0) Apimtis (6)Išsamiau »
"RENĖ DEKARTAS" - Filosofija - Referatas
DEKARTO PAŽINIMO METODO APMĄSTYMAI DEKARTO PAŽINIMO METODAS KERTINĖ DEKARTO SAMPRATA DEKARTO DIEVO SAMPRATA Įvadas: Tyrinėjant pažinimo teoriją, išskiriamos dvi skirtingos filosofinės teorijos: pirma, teigianti, kad pagrindinis žmogaus pažinimo instrumentas - protas, abstraktus mąstymas, antra, teigianti, kad tikrasis pažinimas - tai juslinis patyrimas. Pirmoji pozicija vadinama racionalizmu, o jos atstovai racionalistais. Prie racionalistų priskiriami Aristotelis ir Heidelis. Pagal racionalistų koncepciją, protas žmogui duotas a priori (iš anksto) t.y. iki patyriminė savybė. Dėl įgimto sugebėjimo mąstyti žmogus gali tiksliai ir tiesiogiai pažinti objektus. Rene Dekartas buvo šios krypties atstovas. Rene Dekartas (1596-1650 m.) gyveno tokioje epochoje, kai pasaulio samprata smarkiai keitėsi. Aristotelio filosofijos suformuotas pasaulėvaizdis prarado aiškius kontūrus, juos ištirpdė nauji mokslo atradimai. Daugelis žmonių nežinojo ką galvoti ir tapo skeptikais, abejojančiais, ar apskritai įmanoma įrodyti, kad kas nors yra visiškai tikra. Atrodė, kad mokslas gali pakirsti tikėjimą, todėl bažnyčia vis atkakliau puolė ryškėjančius naujos mokslinės mąstysenos principus. Įsižiebė religinis konfliktas - katalikų prieš protestantus, Bažnyčios prieš mokslą, o kartu ir mokslinis konfliktas - aristotelininkai kirtosi su Koperniku, Kepleriu, Galilėjumi.
Komentarų (0) Apimtis (5)Išsamiau »
"Žmogaus problema filosofijoje" - Filosofija - Referatas
Kas yra filosofija? Žmogus Žmogaus neaiškumas sau pačiam Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofinės problemos Tikrovės įvairovės problema Susvetimėjimo problema ir jos sprendimo keliai K.Markso filosofijoje Būties ir žmogaus santykio problema Platono ir Aristotelio filosofijoje Platono valstybės modelis Kas yra būtis?
Komentarų (0) Apimtis (13)Išsamiau »
"Žmogaus problema amžių kaitoje" - Filosofija - Prezentacija
Per amžius buvo keliama žmogaus problema, žmogaus egzistenciniai klausimai bei būties problemos. Šioje prezentacijoje pasistengiama plačiau panagrinėti žmogaus problemą filosofijoje.
Komentarų (0) Apimtis (22)Išsamiau »
"Žmogaus problema filosofijoje" - Filosofija - Prezentacija
Žmogaus prigimtis Prigimties reikšmė Žmogaus samprata antikos filosofijoje Sofistai Sokratas Stoikai Platonas Aristotelis Krikščioniškasis požiūris Evoliucijos teorija ir marksistinis požiūris Egzistencinis žmogus Gyvenimo filosofijos idėjos Filosofijos antropologijos esmė
Komentarų (0) Apimtis (26)Išsamiau »
"Platono valstybės samprata" - Filosofija - Referatas
Apie Platoną ir jo idealios valstybės sampratą, jo gyvenimą ir pan. Platonas. Platono gyvenimas. Platono veikalai "Dialogai". Platono ankstyvieji veikalai. Vidurinysis kūrybos tarpsnis. Velyvieji veikalai. Platono tradicija. Platono valstybės ir filosofijos bruožai. Platonizmo esmė. Platono valstybės teorija. Opozicija prieš Platoną. Paaiškinimai. Išvados.
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"Filosofijos supratimas" - Filosofija - Referatas
Filosofijos atsiradimas. Išminties kriterijai. Filosofijos objektas ir dalykas. Ontologijos, gnoseologijos ir prakseologijos dalykas. Gilosofijos krypties, atmainos, srovės ir mokyklos supratimas Mitologijos, mokslo, meno, teologijos, politinės ideologijos, bei okultizmo budingiausi bruožai, bei šių veiklos rūšių ryšys su filosofija. Šiuolaikinės filosofijos struktūra.
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"Filosofijos teorijos špera" - Filosofija - Špera
Teorija, Religinės sielos samprata, Pozityvumas, Mitologinė filosofija, Būties reiškinys arba esmės reiškinys, Transsendavimo judesys, Metafizika, Mąstymo refleksyvumas, Arche, Fysis, Apeironas, Logosas, Chomeomerijos, Nusas, Tamsusis pažinimas, Šviesusis pažinimas, Radikaliai sensoristinė, Instrumentalizmas, pragmatizmas, Konvencija, Eklegtika, Majautika, Idėjų pasaulis, Tikrasis pažinimas, Racionalizmas, Diskursyvinis pažinimas, Intuityvinis, Hipotetinė dedukcija, Dialektika, Pasaulis, Materija, Siela, Juntancioji siela, Impulsyvioji siela, Protingoji siela, Indukcinis metodas, Dorybė, Valstybė, Empyrizmas.
Komentarų (1) Apimtis (1)Išsamiau »
"Antikos filosofai" - Filosofija - Špera
Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heraklito, Parmenido, Emperdoklis, Anaksagoras, Demokritas, Sofistų pažinimo samprata, Sokrato etika, Platono būties teorija, Platono pažinimo teorija, Platono etika, Platono socialinė teorija, idealios valstybės teorija, Aristotelio būties teorija
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »
"Antikinės filosofijos istorija: pirmieji filosofai" - Filosofija - Referatas
Filosofijos referatas tema "Antikinės filosofijos istorija: pirmieji filosofai". Darbe aprašomi šie filosofai: TALIS (apie 625 – 547 m.p.m.e.); ANAKSIMANDRAS (apie 610 – 546 m.p.m.e.); ANAKSIMENAS (apie 585 – apie 525 m.p.m.e); PITAGORAS (apie 57 – apie 500 m.p.m.e.); HERAKLITAS (apie 544/540 - ? m.p.m.e.); KSENOFANAS (VI- V a.p.m.e.); PARMENIDAS (apie 540 - ? m.p.m.e.); ZENONAS (apie 490 – 430 m.p.m.e.); MELISAS (apie 410 – apie 360 m.p.m.e.).
Komentarų (0) Apimtis (7)Išsamiau »
"Logika" - Filosofija - Prezentacija
Logikos apibrėžimas, Logikos mokslas, Logikos ryšys su kitais mokslais, Prasmingumo jutimas, Teisingumo ir klaidingumo jutimas, Suvokimas, Vaizdiniai, Eksperimentas suvokimo ir vaizdinių palyginimui, Kaip vyksta pažinimo procesas?, Atmintis, Mąstymas, Sąvoka, Samprotavimas.
Komentarų (0) Išsamiau »
"Romos imperijos Stoikų etinė teorija" - Filosofija - Referatas
Gėris ir blogis Stoikų etikoje, Stoikų logika: Kalbos konsepcija, Gnoseologijos koncepcijos. Stoikų fizika, Stoikų etika, Stoikų požiūris į moralę, žmogaus gyvenimo prasmę ir kt.: Apie likimą, Apie vienatvę, Apie gyvenimą, Apie dorybę ir išmintį, Apie buitį, Apie protą.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Žmogus socialiniu santykiu sistemoje" - Filosofija - Referatas
SOCIALINIŲ SANTYKIŲ RAIDA: Pagrindiniai pirmykštės visuomenės bruožai, pagrindiniai klasinės visuomenės bruožai. ŽMOGAUS VISUOMENIŠKUMO TEORIJOS ESMĖ: Teisingumo ir neteisingumo sąvokos (pagal Aristotelį), teisingumo ir dorybės santykis, teisingumas ir lygybė, konfliktai ir neteisingumas, žmogaus ir visuomenės santykių prieštaringumas, susvetimėjimas.
Komentarų (0) Apimtis (12)Išsamiau »
"Dievo buvimą galima įrodyti 5 būdais" - Filosofija - Referatas
Dievo buvimą aiskinantys 5 būdai.
Komentarų (0) Apimtis (1)Išsamiau »