Vertybė ir laisvė, kas tai? Laisvė - tai galimybė rinktis, kažką spręsti, pakeisti, padėti. Mes visi esame laisvi, laisvi nuo ko nors, bet juk daugelis žmonių ieško, to kas jiems neduoda laisvės, kas jiems trukdo, o nesidžiaugė, tai ką turi ir gali dauk ką padaryti, nuveikti. Bet mums žmonėms, visada negana. Vertybė- tai pagarba (pagarba vienas kitam), meilė, kantrybė, dosnumas ir taip toliau. Jų yra begalo daug. Kiekvienas individas turi savo svarbiausias vertybes. Manau, kad budami laisvi ar ne, vistiek turime vertybes, daugiau ar mažiau, tai priklauso nuo mūsų, ką mes pasirenkame. Darbo tikslas pateikti savo apmątymus apie vertybę ir laisvę.

Prezentacija apie Renesanso laikotarpį. Renesansas. Renesanso laikotarpiai. Susiformavimo priežastys. Literatūros bruožai. Mokslo bruožai. Meno bruožai. Muzika. Istorija. Filosofijos bruožai. Renesanso filosofai. Džordonas Brunas. Bernardinas Telezijus. Pjetras Pomponacis. Pjetro Pomponacio kūryba. Išvados.

Įžanga: Blezas Paskalis ( Blaise Pascal) gimė 1623 metais birželio 19 dieną Clermont-Ferrand mieste. Jo šeimoje augo dar dvi seserys: trejais metais vyresnė Gilberta ir dvejais jaunesnė Jacqueline. Kai Paskalis tebuvo trejų metų, mirė jo motina. Visų trijų vaikų auklėjimą perėmė tėvas. 1631 metais Paskalio šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Tėvas manė, kad sostinės švelnesnis klimatas teigiamai paveiks trapią sūnaus sveikatą. Paryžiaus švietimo ir auklėjimo sistema tėvas nebuvo patenkintas, todėl savo vaikus nusprendė mokyti pats. Paskalio neeiliniai gabumai netruko atsiskleisti. Jis pradėjo tirti virpančius daiktus ir, atlikęs dagybę bandymų, parašė traktata apie garsą – “Traite des sons”. Jį ypač domino geometrija. Pradėjęs septynioliktuosius metus, Paskalis parašė geometrijos veikalą apie kūgio pjūvius – “Essai pour les coniques” ir nustatė dėsnį, kuris šiandien matematikos istorijoje žinomas kaip Paskalio teorema. Politiniai įvykiai Paskalio šeimą privertė vėl keltis iš Paryžiaus į provinciją. Kad palengvintų tėvo darbą, sūnus po ilgų bandymų sukonstravo skaičiavimo mašiną, sukėlusią tuo metu tarptautinę sensaciją. “Gyvenimas Roueno mieste Paskaliui buvo itin svarbus tuo, kad jam atsiskleidė religinio pasaulio gelmė. Tėvo namuose religija buvo gerbiama, bet į ją daug nesigilinama. Mokslas ir tikėjimas čia buvo dvi viena nuo kitos atsietos sritys. Tikėjimo objektas, manyta, dėl pačios savo prigimties negali būti proto svarstomas, jo dėsniams pajungiamas. Kita vertus, tikėjimu neįmanoma tirti gamtos reiškinių, mat apie juos žinių teikia bei juos patvirtina eksperimentas ir protas. Tarp mokslo ir religijos Paskalio buvo nubrėžta griežta demarkacijos linija. Nelauktas įvykis radikaliai pakeitė šį nusistatymą.” Paskalio kelias susikirto su brolių Deschaps’ų , kurie buvo entuziastingai užsidegę iš Port-Royalio vienuolyno sklindančiu religiniu sąjūdžiu. Taip užsimezgė Paskalio ir Port-Royalio sąjūdžio ryšiai, stipriai paveikę autoriaus gyvenimą bei mąstyseną . “Paskalio kontaktai su Port-Royalio sąjūdžiu, vadinami jo pirmuoju atsivertimu, paskatinusiu pereiti iš lėkštoko ir supasaulėjusio gyvenimo į giliai religingą”. “Paskalis, tik dvidešimties metų jaunuolis pasaulietis, nesimokęs teologijos ir iki tol atlikinėjęs vien eilines religines pareigas, Port-Royalio sąjūdžio paveiktas, ėjo per ugnį ir vandenį, žiūrėdamas, kad nebūtų pažeistas tikėjimo grynumas!”

Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. Tikslas: Paanalizuoti žmogiškojo pažinimo šaltinius, esmę, ribas, proto ir jausmų santykį pažinime. Uždaviniai: Remiantis juslumo ir dvasinio raciolumo skirtumu palyginti dvi viena kitai priešingas filosofines pozicijas: empirizmą ir racionalizmą. Apibūdinti racionalizmą, nuvertinantį juslumą ir charakterizuojanį protą. Apibūdinti empirizmą kaip juslinį patyrimą. Tezės: Pažinimo objektas yra būtis. Tikrasis pažinimo šaltinis – proto idėjos (ekspresionizmas). ,,Mąstau – vadinasi egzistuoju” (Dekartas). Vienintelis pažinimo pagrindas yra patyrimas (racionalizmas). Betkokios žinios kyla iš patyrimo. (Dž. Lokas).

Blaise Pascalio ir Benedikto Spinozos Dievo samprata: lyginamoji analizė Įžanga: Jau Antikoje filosofai gvildeno pirmojo prado, jį veikiančios ir formuojančios jėgos bei anonimiško žmogaus santykio su pasauliu klausimą. Kintant filosofinėms pažiūroms kito ir šios problemos traktavimas. Viduramžiais filosofai bandė pašalinti logines teologijos klaidas neatitrūkstant nuo krikščioniškų doktrinų, kuriomis remiantis aiškintas Dievas. Renesanso laikais imta tolti nuo doktrinų, vis laisviau jas interpretuojant. XVII amžiuje — laikotarpyje tarp Renesanso ir Apšvietos savo pažiūrų unikalumu išsiskyrė Benedictus de Sinoza arba tiesiog Spinoza ir Blaise Pascalis. Tai — mąstytojai, kurie skyrėsi ne tik savo filosofinėmis pažiūromis, bet ir išskirtinėmis dėstymo manieromis. Spinoza atstovaudamas racionalistinį mąstymo modelį pasirinko geometrinį dėstymo metodą, nes tikėjosi, kad juo įmanoma įrodyti netgi Dievo egzistenciją. Jis priėmė neginčijamas aksiomas, kurių tikrumą turėtų garantuoti protas ir iš jų išvedė likusius teiginius. Tuo tarpu Pascalis, priešingai, pasirinko subjektyvių išgyvenimų formą ir betarpišką dėstymo manierą. Jis nebando kažko moksliškai įrodyti, jam tai neprasminga ir nereikšminga. Pripažindamas savo ribotumą, jis ieško žmogiškosios būties prasmės.

DEKARTO PAŽINIMO METODO APMĄSTYMAI DEKARTO PAŽINIMO METODAS KERTINĖ DEKARTO SAMPRATA DEKARTO DIEVO SAMPRATA Įvadas: Tyrinėjant pažinimo teoriją, išskiriamos dvi skirtingos filosofinės teorijos: pirma, teigianti, kad pagrindinis žmogaus pažinimo instrumentas - protas, abstraktus mąstymas, antra, teigianti, kad tikrasis pažinimas - tai juslinis patyrimas. Pirmoji pozicija vadinama racionalizmu, o jos atstovai racionalistais. Prie racionalistų priskiriami Aristotelis ir Heidelis. Pagal racionalistų koncepciją, protas žmogui duotas a priori (iš anksto) t.y. iki patyriminė savybė. Dėl įgimto sugebėjimo mąstyti žmogus gali tiksliai ir tiesiogiai pažinti objektus. Rene Dekartas buvo šios krypties atstovas. Rene Dekartas (1596-1650 m.) gyveno tokioje epochoje, kai pasaulio samprata smarkiai keitėsi. Aristotelio filosofijos suformuotas pasaulėvaizdis prarado aiškius kontūrus, juos ištirpdė nauji mokslo atradimai. Daugelis žmonių nežinojo ką galvoti ir tapo skeptikais, abejojančiais, ar apskritai įmanoma įrodyti, kad kas nors yra visiškai tikra. Atrodė, kad mokslas gali pakirsti tikėjimą, todėl bažnyčia vis atkakliau puolė ryškėjančius naujos mokslinės mąstysenos principus. Įsižiebė religinis konfliktas - katalikų prieš protestantus, Bažnyčios prieš mokslą, o kartu ir mokslinis konfliktas - aristotelininkai kirtosi su Koperniku, Kepleriu, Galilėjumi.

Kas yra filosofija? Žmogus Žmogaus neaiškumas sau pačiam Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofinės problemos Tikrovės įvairovės problema Susvetimėjimo problema ir jos sprendimo keliai K.Markso filosofijoje Būties ir žmogaus santykio problema Platono ir Aristotelio filosofijoje Platono valstybės modelis Kas yra būtis?

Per amžius buvo keliama žmogaus problema, žmogaus egzistenciniai klausimai bei būties problemos. Šioje prezentacijoje pasistengiama plačiau panagrinėti žmogaus problemą filosofijoje.

Žmogaus prigimtis Prigimties reikšmė Žmogaus samprata antikos filosofijoje Sofistai Sokratas Stoikai Platonas Aristotelis Krikščioniškasis požiūris Evoliucijos teorija ir marksistinis požiūris Egzistencinis žmogus Gyvenimo filosofijos idėjos Filosofijos antropologijos esmė

Apie Platoną ir jo idealios valstybės sampratą, jo gyvenimą ir pan. Platonas. Platono gyvenimas. Platono veikalai "Dialogai". Platono ankstyvieji veikalai. Vidurinysis kūrybos tarpsnis. Velyvieji veikalai. Platono tradicija. Platono valstybės ir filosofijos bruožai. Platonizmo esmė. Platono valstybės teorija. Opozicija prieš Platoną. Paaiškinimai. Išvados.

Filosofijos atsiradimas. Išminties kriterijai. Filosofijos objektas ir dalykas. Ontologijos, gnoseologijos ir prakseologijos dalykas. Gilosofijos krypties, atmainos, srovės ir mokyklos supratimas Mitologijos, mokslo, meno, teologijos, politinės ideologijos, bei okultizmo budingiausi bruožai, bei šių veiklos rūšių ryšys su filosofija. Šiuolaikinės filosofijos struktūra.

Teorija, Religinės sielos samprata, Pozityvumas, Mitologinė filosofija, Būties reiškinys arba esmės reiškinys, Transsendavimo judesys, Metafizika, Mąstymo refleksyvumas, Arche, Fysis, Apeironas, Logosas, Chomeomerijos, Nusas, Tamsusis pažinimas, Šviesusis pažinimas, Radikaliai sensoristinė, Instrumentalizmas, pragmatizmas, Konvencija, Eklegtika, Majautika, Idėjų pasaulis, Tikrasis pažinimas, Racionalizmas, Diskursyvinis pažinimas, Intuityvinis, Hipotetinė dedukcija, Dialektika, Pasaulis, Materija, Siela, Juntancioji siela, Impulsyvioji siela, Protingoji siela, Indukcinis metodas, Dorybė, Valstybė, Empyrizmas.

Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heraklito, Parmenido, Emperdoklis, Anaksagoras, Demokritas, Sofistų pažinimo samprata, Sokrato etika, Platono būties teorija, Platono pažinimo teorija, Platono etika, Platono socialinė teorija, idealios valstybės teorija, Aristotelio būties teorija

Filosofijos referatas tema "Antikinės filosofijos istorija: pirmieji filosofai". Darbe aprašomi šie filosofai: TALIS (apie 625 – 547 m.p.m.e.); ANAKSIMANDRAS (apie 610 – 546 m.p.m.e.); ANAKSIMENAS (apie 585 – apie 525 m.p.m.e); PITAGORAS (apie 57 – apie 500 m.p.m.e.); HERAKLITAS (apie 544/540 - ? m.p.m.e.); KSENOFANAS (VI- V a.p.m.e.); PARMENIDAS (apie 540 - ? m.p.m.e.); ZENONAS (apie 490 – 430 m.p.m.e.); MELISAS (apie 410 – apie 360 m.p.m.e.).

Logikos apibrėžimas, Logikos mokslas, Logikos ryšys su kitais mokslais, Prasmingumo jutimas, Teisingumo ir klaidingumo jutimas, Suvokimas, Vaizdiniai, Eksperimentas suvokimo ir vaizdinių palyginimui, Kaip vyksta pažinimo procesas?, Atmintis, Mąstymas, Sąvoka, Samprotavimas.

Gėris ir blogis Stoikų etikoje, Stoikų logika: Kalbos konsepcija, Gnoseologijos koncepcijos. Stoikų fizika, Stoikų etika, Stoikų požiūris į moralę, žmogaus gyvenimo prasmę ir kt.: Apie likimą, Apie vienatvę, Apie gyvenimą, Apie dorybę ir išmintį, Apie buitį, Apie protą.

SOCIALINIŲ SANTYKIŲ RAIDA: Pagrindiniai pirmykštės visuomenės bruožai, pagrindiniai klasinės visuomenės bruožai. ŽMOGAUS VISUOMENIŠKUMO TEORIJOS ESMĖ: Teisingumo ir neteisingumo sąvokos (pagal Aristotelį), teisingumo ir dorybės santykis, teisingumas ir lygybė, konfliktai ir neteisingumas, žmogaus ir visuomenės santykių prieštaringumas, susvetimėjimas.

Dievo buvimą aiskinantys 5 būdai.