Nemoku.lt » Muzika » Jozefas Haidnas Vokalinė muzika » Darbo peržiūra

Josefas Haidas

Vokalinė muzika

XVIII amžius, vadinamas šviečiamuoju, reikšmingas muzikai: tada atsirado simfonijos žanras (kartu su juo ir kiti sonatines-ciklines formos kūriniai), susiformavo vadinamoji Vienos klasikių mokykla. Jos pirmasis atstovas — austrų kompozitorius Jozefas Haidnas. Klasicizmo epochos muzikai būdingiausi nauji koncertiniai instrumentiniai žanrai, ypač simfonija. 104 Haidno simfonijos ir daugiau kaip 70 styginių kvartetų, nekalbant apie kitą kamerinę muziką, jau iš pirmo žvilgsnio rodo jį esant instrumentinės muzikos kompozitorių. Tačiau Haidnas sukūrė ir 24 operas, kelias oratorijas bei daug bažnytinės vokalinės muzikos. Tai nėra nereikšminga šalutinė Haidno kūrybos dalis, jo operos ir kiti vokaliniai kūriniai dažnai daro aiškią įtaką instrumentinių išraiškos priemonių ir formų pasirinkimui. Tarnaudamas kunigaikščiui Mikalojui Esterhaizui, Haidnas parašė 14 mišių ir keliasdešimt mažesnių bažnytinių kūrinių, Baroko epochos bažnytinėje muzikoje liturginis tekstas ir muzika buvo glaudžiai susiję, tuo tarpu racionalistinė Švietimo epochos dvasia bei kelios bažnytinės muzikos reformos nustūmė šį ryšį į antrą vietą, tad Haidno ir Mocarto bažnytinė muzika vėliau atrodė visiškai nebažnytinė. Ypatingą vietą tarp Haidno mišių užima 6 dideli 1796 – 1802 m. sukurti ciklai, kuriuose jis pirmą kartą pasiekė tikrą vokalinę – simfoninę išraišką. Pirmąją oratoriją ,,Tebijo sugrįžimas“ Haidnas parašė savo operinės kūrybos klestėjimo metais. Tačiau didžiausių aukštumų šiame žanre jis pasiekė paskutiniais kūrybos metais: matyt, tai buvo susiję su Londone patirtais įspūdžiais – ten Haidnas išgirdo Hendelio oratorijas. Netrukus po antros kelionės į Londoną Haidnas perdirbo vokalui savo orkestrinį kūrinį pasijų tema „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“. Svarbiausia Haidno oratorija – „Pasaulio sukūrimas“. Van Styvenas Vienoje 9-ame dešimtmetyje suorganizavo kelių Hendelio oratorijų atlikimą ir visokeriopai rėmė Haidno paskutinių stambių veikalų pasirodymą. Pirmuosius kartus atliekamas „Pasaulio sukūrimas“ (1798 - 1799)Vienoje sulaukė neregėto pasisekimo ir netrukus pasidarė žinomas visoje Europoje. Didžiausią kompozicinį meistriškumą Haidnas demonstruoja vaizduodamas visuotinį chaosą pirmojoje simfoninėje oratorijos dalyje: tai klasikinės sonatos formos uvertiūra, kurioje reikiami vaizdiniai kuriami naudojant romantiškai spalvingą ir nenuspėjamą Harmoniją. Kitą žinomą Haidno oratoriją „Metų laikai“ (1801) taip pat sudaro lyrinės scenos, jų pagrindinė tema yra paprasto žmogaus santykis su gamta. Kaip meno kūrinys, „Metų laikai“ nepalieka tokio stipraus įspūdžio kaip „Pasaulio sukūrimas“, tačiau čia pasitaiko nepaprastai nuoširdžių ir ryškių gamtos vaizdinių, pvz., rytmečio aušra ir saulės patekėjimas arba audra „Vasaroje“. Dideli chorai, vaizduojantys medžioklę bei javapjūtę „Rudens“ pabaigoje, spalvingais vaizdais primena prašmatnias Nyderlandų tapytojo Piterio Breigelio kaimiečių gyvenimo scenas. Haidno kūryba, ypač „Metų laikai“ r liaudies dainos įtaka jo paskutiniams instrumentiniams kūriniams arba gamtos idilė dvejose žymiausiose oratorijose susijusi ne tiek su jo valstietiška kilme, kiek su tų laikų mada.