Nemoku.lt » Etika » Ir taip ramu, ir tai galbūt prasmė » Darbo peržiūra

Kodėl ir kam gyveni, kodėl verta gyventi? Kaip žmones supranta gyvenimo esmę? Kas yra gyvenimo prasmė ir kam ji reikalinga?

Kiekvieno žmogaus gyvenime, ar jam būtų treji metai, trisdešimt treji ar septyniasdešimt treji, pasitaiko džiaugsmo ir sielvarto, meilės, susižavėjimo, pavydo. Tačiau šie jausmai pasireiškia skirtingai. Vienas ir pykdamas gražus, kitas ir mylėdamas nemalonus.
Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra pilnas paslapčių, nesuprantamų dalykų. Kiekvienas žmogus, vėliau ar anksčiau, patiria nusivylimų, sunkių išgyvenimų...Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku ir skaudu tą akimirką, žmogus nenuleidžia rankų, kimba į gyvenimą ir ieško būdų savo gyvenimą padaryti gražesniu ir, be abejo, laimingesniu.
Kam žmogui reikalinga gyvenimo prasmė ....? Atsakymas labai paprastas... Gyvenimo prasmė - dvasiškai turtėti, jausti ir būti visapusiškai pilnaverčiui...Gyvenimo prasmę turi turėti kiekvienas žmogus, nes tik ji padeda žmogui tobulėti, svajoti, siekti naujų idėjų. Tačiau, kad ir kaip bebūtų skaudu, šių dienų žmogaus gyvenimas prasmės neturi, lygiai taip pat, kaip prasmės neturi ir žmonija. Žmonės dauginasi, gyvena, miršta, ir visa tai be tikslo.
Kita vertus vienas iš mano gerbiamiausių žmonių, gyvenimo tikslu įvardino pramogas...Tai yra žmogaus tikslas gyvenime yra linksmintis. Aš jo sistemą truputį supaprastinčiau ir apibūdinčiau tik taip: žmogus iš pradžių stengiasi išgyventi (patenkinti fizinius poreikius) , ir kai tiktai tie poreikiai būna užtikrinti, žmogaus tikslas yra linksmintis...
Kiekvienas žmogus yra skirtinga asmenybė, turi savas problemas, rūpesčius, išgyvenimus. Vienas žmogus savo gyvenimą paskiria vien tik kasdienybei, niekuo nesidomėdamas, nieko nežinodamas apie tai, kas dedasi jo šalyje, užsienyje, kitam žmogui nepakanka gyventi kasdienišką gyvenimą, jausti tą pačią rutiną ir pan. Tokiems žmonėms gyvenimas yra malonumas, o gyventi - tai džiaugtis, pykti, verkti, atleisti, liūdėti, kasdien sužinoti ką nors nauja, mylėti ir būti mylimam. Tiesiog džiaugies gyvenimu, gyveni ir viskas atrodo prasminga. Jie daug svajoja, trokšta, siekia. Kuo tu dvasiškai turtingesnis, tuo tobulesnis ir laimingesnis esi...
Daugelis žmonių pagrindiniu gyvenimo tikslu įvardina vaikus ir pačią šeimą. Jie džiaugiasi, kad šalia savęs turi mylimą ir artimą žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Jiems džiugu, kad nesijaučia vieniši, silpni, bejėgiai. Gyvenimo tikslas – gyventi, palikti kažką po savęs, išsaugoti rūšį, tobulėti, džiaugtis gyvenimu, džiaugtis tuo , ką turi, ir apskritai, džiaugtis dėl to, kad gyveni.
Gyvenimas yra per trumpas, kad būtų galima suprasti , kokia gi jo prasmė, tačiau daugelis į šį klausimą (Mano gyvenimo prasmė?) atsako....“Dabar mes tiesiog džiaugiamės gyvenimu. Džiaugiamės, kai šviečia saulė, džiaugiamės, kad turime šeimą, darbą. Džiaugiamės, kad apskritai gyvename. Gyvename, kad jaustume, nes be jausmų nebūtų gyvenimo, nebūtų to tikslo, kurio kiekvienas taip siekiame ir trokštame. Prasmingam gyvenimui reikalingi tam tikri tikslai. Prasmingam gyvenimui reikalingas tvirtas vertybių supratimas. Prasmingam gyvenimui reikalingas kontrolės jausmas. Prasmingam gyvenimui reikalingas vertingumo ir reikšmingumo jausmas. Tad gyvenimo prasmės klausimas yra etinis klausimas. Atsakymas į etinį klausimą yra ne teisingas protavimas, bet teisingas gyvenimas. Kas gyvena teisingai, tas gyvena laimingai, nes jis savaime atsako į klausimą “kodėl”. Be to, kas gyvena teisingai, tas nebijo mirties, nebijo Niekio, kuriame atsidurs, kai jam pasaulis sustos. Tik laimingas žmogus gali ramiai galvoti apie mirtį. Būsena žvelgiant mintyse mirčiai į akis yra gyvenimo veidrodis. Čia nėra joks gąsdinimas, tai realybė. Tokia yra žmogaus prigimtis.
Šiuo metu žmonija eina klystkeliais paskui aklus lyderius, kurie nežino, kad vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas – pažinti save ir atkurti prarastąjį ryšį . Kiekvieno žmogaus pareiga – suvokti savo prigimtinį santykį . Jeigu mums tai pavyks, gyvenimas bus nugyventas sėkmingai. Mes, norėdami pasiekti aukščiausią egzistenciją, turime išsivaduoti nuo visko, kas materialu. Atsisakyti materialios veiklos tegalime veikdami dvasiškai, o ne pasiduodami materialiai inercijai. Materiali inercija – tai negatyvi materialaus veiksmo pusė, o dvasinis veiksmas ne tik atmeta materialų veiksmą, bet ir žadina mus tikrajam gyvenimui. Mes turime siekti amžino gyvenimo, arba dvasinės būties . Kas gerai suvokia savo dvasinę esmę ir atsikratė materialios būties sampratos, kas laisvas nuo iliuzijų, kas nuolat siekia naujų įspūdžių, trokšta naujų svajonių, naujų siekimų, visuomet jaučiasi tvirtai įsikibęs į gyvenimą, ir jaučia, kad gyventi yra malonu, gera, smagu, ir, be abejo, labai miela.
Mano gyvenimo prasmė - kurti save ir sukurti kuo geresnę ateitį...Pastaroji sąvoka gana abstrakti, todėl patikslinsiu geresnę - tai išmintingesnė, daugiau žinanti, stipri, morali, kūrybinga, mylinti, reikalinga, supratinga ir taip toliau...Iš gyvenimo noriu mokytis, noriu buti ta, kurios nesutrypsi, bet ir ta, kuri niekad nieko netrypė...
Reikia džiaugtis gyvenimu, kad ir koks jis bebūtų. Esame trapios būtybės, kurios bet kurio gyvenimo momentu gali pavirsti dulkėmis. Gyvenimas yra vienintelis, gimstame tik vieną kartą, todėl turime branginti ir vertinti gyvenimą, koks jis ir bebūtų.