Darbo peržiūra

Internetinių puslapių kūrimas „Joomla!“ turinio valdymo sistema

1. Įvadas

Kursiniam darbui pasirinkau internetinio puslapio kūrimą, „Joomla!“ turinio valdymo sistema. Taip padariau todėl, jog viena pagrindinių mane dominančių sričių yra elektroninis verslas, kuris yra neatsiejamas nuo internetinių puslapių kūrimo. Pagrindinis darbo tikslas buvo aprašyti „Joomla!“ turinio valdymo sistemą kaip puslapių kūrimo įrankį, taip pat aprašyti ir pademonstruoti jos galimybes. Pasirinkau būtent šią turinio valdymo sistemą todėl, jog ji šiuo metu yra viena populiariausiu pasaulyje, taip pat todėl, jog ji yra sukurta ir toliau tobulinama atviro kodo pagrindu. Nedaug žmonių yra girdėję apie šią sistemą todėl, jog apie ją nėra jokios literatūros lietuvių kalba. Pirmiausiai sukūriau puslapį tam, jog būtų lengviau ir greičiau apžvelgti šios, mano nuomone, geriausios turinio valdymo sistemos galimybes. Šiame aiškinamajame rašte pateikiama pradinė informacija, kurią reikia žinoti norint išmokti pakankamai gerai dirbti bei suprasti „Joomla!“. Pateikiami pavyzdžiai bei iliustracijos padės suprasti „Joomla!“ net ir nesusidūrusiems su puslapių kūrimu žmonėms. Visa informacija pateikiama struktūriškai, pradedant nuo „Joomla!“ instaliavimo ir baigiant detaliu aprašymu, kaip buvo kuriamas mano puslapis bei naudotų technologijų paaiškinimu.

2. Užduoties formulavimas

Iškeltą kursinio darbo tikslą bandžiau pasiekti bandydamas sukurti internetinį puslapį, kuris pademonstruotų kuo daugiau „Joomla!“ galimybių, šias ir daugelį kitų galimybių aprašyti. Norint tai padaryti reikėjo sugaišti labai daug laiko ieškant informacijos internete pirmiausiai apie pačią „Joomla!“, nes informacijos, kaip minėta įvadinėje dalyje, lietuvių kalba beveik nėra. Taip pat reikėjo perskaityti keletą knygų, kurios apžvelgtos informacijos šaltinių apžvalgos skyriuje, norint geriau suprasti technologijas, kurias naudoja „Joomla!“. Kalbant apie išteklius, reikėtų paminėti, jog kaip ir su daugeliu kitų turinio valdymo sistemų, norint kurti internetinį puslapį „Joomla!” sistema, būtinas interneto ryšys bei vieta serveryje. Serveris turi palaikyti „MySql“ bei „PHP“ technologijas, bei veikti atitinkamu rėžimu. Pilnaverčiam sistemos darbui reikalinga, jog būtų išjungtas dažnai naudojamas „Safe Mode“ saugumo rėžimas, taip pat paleidus tinklapį „globals.php“ faile dėl saugumo priežasčių reikėtų išjungti „RG_emulation“ rėžimą.

3. Informacijos šaltinių apžvalga

Kuriant puslapį su „Joomla!“, reikėjo pačiam išmokti ja naudotis bei ją suprasti. Tačiau norint geriau suprasti šios sistemos naudojamas technologijas, rėmiausi Antano Vidžiūno bei Vytauto Barzdaičio parašyta knyga „Interneto svetainių ir tinklalapių kūrimas“. Šios knygos pagrindinis tikslas yra supažindinti vartotoją su pagrindinėmis internetinių puslapių kūrime naudojamomis technologijomis, bei jų taikymu praktikoje. Pagrindinės temos, kuriomis buvo remtasi: „Tinklalapių projektavimo pradmenys“ – čia apžvelgiamas svetainės struktūros projektavimas, bei svetainės kūrimas „html“ kalba; „Pakopiniai stiliai“ – apžvelgiama „CSS“ technologija; „Formos ir JavaScript“ bei „Sudėtingesnės JavaScript ir formų priemonės“ – apžvelgiama „JavaScript“ programavimo kalba; „XML ir XHTML kalbos“ – apžvelgiami XML dokumentai bei XHTML kalba; „Php kalbos pradmenys“ – aprašyta php programavimo kalba; „Sąsaja su MySql duomenų bazėmis“ – aprašyta „MySql“ technologija. Pagrindiniai elektroniniai informacijos šaltiniai buvo: http://www.joomla.com bei http://www.google.com. Pastaraisiais šaltiniais naudojausi ieškodamas informacijos apie pačią „Joomla!“ sistemą bei jos komponentus. Taip pat teko apžvelgti nemažai puslapių sukurtų naudojantis „Joomla!“, taip leido geriau suprasti šios sistemos galimybes.

4. Užduoties analizė

Sprendžiant panašius uždavinius (t.y. kuriant tinklalapį „Joomla!“ sistema“), dažniausiai susiduriama su serverio problemomis. Beveik visais atvejais jį reikia atitinkamai sukonfiguruoti. Dažniausiai pasitaikanti problema yra tai, jog serveryje yra įjungtas „Safe Mode“ rėžimas, bei failų įkėlimas vyksta tik per FTP (angl.- file transfer protocol). Jeigu naudojamasi svetainių talpinimo, liaudiškai vadinamo „hostingo“ paslaugomis šių problemų beveik neįmanoma išvengti ir būtina susisiekti su serverio administracija. Reikalingos tačiau nebūtinos priemonės yra „Php MyAdmin“ programa, būtina „MySql“ duomenų bazių valdymo sistema, bei php palaikymas. Taip pat, norint sukurti patraukliai atrodantį tinklapį, reikėtų mokėti dirbti su grafikos kūrimo programomis, kaip pavyzdžiui „Adobe PhotoShop“. Dar viena problema su kuria dažnai susiduriama yra ta, jog redaguojant kurį nors tinklapio modulį nustoja veikti kiti. Šios ir kitos problemos plačiau apžvelgiamos ataskaitoje.

5. Projektinės dalies aprašymas

1. Kas yra „Joomla!“

„Joomla!“ tai atviro kodo turinio valdymo sistema (toliau JTVS), skirta nuotoliniu būdu valdyti bei kurti tinklapius. Kadangi JTVS yra atviro kodo, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jos kūrimo. JTVS naudoja php programavimo kalbą bei MySql duomenų bazių valdymo sistemą. Pagrindinis JTVS privalumas išskiriantis ją iš kitų yra tas, jog kadangi ji yra nemokama ir prie jos kūrimo ir tobulinimo prisideda vis daugiau ir daugiau žmonių, jos galimybės yra labai didelės. Kadangi JTVS kiekvieną dieną yra sukuriama naujų modulių ir komponentų bei juos kurti gali bet kas, labai didelis dėmesys yra skirtas saugumui. Neseniai pasirodžiusioje atnaujintoje „Joomla!“ versijoje atsirado SSL kodavimo palaikymas. JTVS pradžioje vadinosi „Mambo“, tačiau vėliau atsiskyrė į dvi TVS: „Mambo“ ir „Joomla!“. „Mambo“ liko mokama, o „Joomla!“ pasuko atvirojo kodo keliu. Todėl dalis „Mambo“ turinio valdymo sistemos modulių ir komponentų tinka „Joomlai“ ir atvirkščiai. Beveik visų turinio valdymo sistemų privalumas yra tas, kad puslapį administruoti galima iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto prieigą. Tinklapį galima netik administruoti pridėti naują informaciją ir t.t. bet ir nuotoliniu būdu keisti jo kodą. Dar vienas labai didelis privalumas yra tas, jog turbūt tik naudojantis „Joomla!“, „Mambo“ ar panašia turinio baldymo sistema, lengviausiai ir greičiausiai galima sukurti profesionaliai atrodantį tinklapį su tiek daug funkcijų.

2. „Joomla!“ Diegimas ir konfigūravimas

Norėdami įdiegti „Joomla!” pirmiausia turime turėti vietą serveryje. Bei kaip minėta serveris turi būti atitinkamai sukonfigūruotas. Tačiau norint tik išbandyti sistemą vieta serveryje nebūtina, tiksliau sakant serverį galima susikurti pačiam savo kompiuteryje. Tai užtruks tik kelias minutes. Pirmiausiai reikia persisiųsti „JSAS“ programą esančią čia: http://jsas.joomlasolutions.com/. Ją reikia įdiegti bei paleisti. Programa skirta kaip tik „Joomla!“ turinio valdymo sistemai (toliau JTVS). Paleidę programą nesunkiai sekdami instrukcijomis įdiegiame JTVS. Tačiau naudojantis „JSAS“ programa puslapį perkelti į kitą serverį yra labai sudėtinga. Reikalinga daugiau nei labai gerai išmanyti pačią JTVS. Lygiai taip pat, kaip ir naudojantis „JSAS“, JTVS diegiama ir tikrame serveryje. Per failų perdavimo protokolą (FTP) į serverį įdedami „Joomla!” diegimo failai. Toliau suvedus internetinį adresą reikia įdiegti „Joomla!“. Detalų diegimo aprašymą rasite adresu: http://www.joomla.com. „Joomla!“ valdymo langas pateiktas prieduose.

Pradinis JTVS variantas, savaime suprantama, bus anglų kalba. Deja visos JTVS vartotojo sąsajos nesulietuvinsim. Tačiau pagrindinius puslapio modulius galima sulietuvinti. Tam reikia atsisiųsti vieną failą, bei jį pasinaudojus bet kokia „FTP“ programa įkelti i „Languages“ direktoriją. Failą galima rasti adresu: http://developer.joomla.org/. Toliau JTVS vartotojo sąsajos meniu reikia susirasti „Language manager“ ir pasirinkti lietuvių kalbą. Kadangi paskutinį kartą šis failas buvo atnaujintas beveik prieš metus, ne visi komponentai ir moduliai bus sulietuvinti, todėl reikia padirbėti ir pačiam. Per metus, pati JTVS buvo atnaujinta jau keletą kartų. Taip pat, kaip minėjau, naujai įdiegti komponentai bus anglų kalba ir juos konfigūruoti reikia pačiam.

3. Internetinių puslapių kūrimas naudojantis „Joomla!“

Naudojantis JTVS, puslapių dizainą galima kurti tik turint pagrindinių žinių apie „CSS“ - pakopinių stilių kalbą, bei bent jau vidutiškai gerai išmanyti „HTML“ kalbą. Taip pat patartina mokėti, dirbti su kuria nors rimtesnių grafinių programų tokių kaip „Adobe PhohoShop“ .Puslapį lengviausia bei patartina pradėti kurti atsisiuntus ir įdiegus šabloną. Geriausia naudotis oficialiu šablonu, kuris būna įdiegtas pradžioje. Nes šis šablonas yra visiškai suderintas su JTVS ir jame yra mažiausiai klaidų. Aišku norint sukurti pilnavertį tinklapį, būtina šablono „CSS“ bei „HTML“ kodus perrašyti iš esmės. Puslapio kūrimo žingsniai būtų tokie:
1. Nustatyti kokio tipo tinklapis bus kuriamas.
2. Išanalizuoti ko reikės puslapiui (forumo, vietos reklamai, pokalbių kambario, žaidimų ir t.t.).
3. Surasti reikiamus modulius, juos sulietuvinti (jeigu puslapis bus parašytas lietuvių kalba).
4. Sukurti puslapio dizainą.
5. Puslapio dizainą pritaikyti norimiems įdiegti moduliams.

Kiek sudėtingesnis, bet patogesnis būdas yra redaguoti šabloną arba kurti puslapį pasitelkus gerą vartotojo sąsają turinčius puslapio kūrimo įrankius, tokius kaip „Macromedia DreamViewer“. Yra sukurti net specialūs JTVS moduliai, tačiau deja visais matytais atvejais, šie moduliai buvo mokami. Jeigu puslapis kuriamas naudojantis pačia „Joomla!“ patartina ir būtina viso kodo iškarto nekeisti. Reiktų po kiekvieno nežymaus pakeitimo, pakeitimus išsaugoti bei puslapį atsidarius naujame naršylės lange peržiūrėti. Tokiu būdu bus išvengta klaidų. Nes viena iš didesnių problemų su kuriomis tenka susidurti ta, jog pradeda nebeveikti atskiri moduliai, ypač sukurti ne JTVS kūrėjų. Taip atsitinka todėl, jog dauguma JTVS modulių dažniausiai būna tarpusavyje susiję, todėl pakeitus vienus nebeveikia kiti.

4. Internetinis puslapis „x.lt“

Norėdamas pademonstruoti „Joomla“ turinio valdymo sistemos galimybes sukūriau internetinį puslapį kurį pavadinau „Kursinis.lt“. Šį puslapį patalpinau vienos iš didesnių Lietuvoje, IT kompanijos „Aedilis“ serveryje. Lietuvoje kol kas nėra pilnaverčių, eiliniam vartotojui skirtų, visiems prieinamų serverių, kurie būtų pritaikyti visoms JTVS galimybėms. Tačiau pasitelkus „Google“ ar bet kurią kitą paieškos sistemą, tokių serverių nemažai galima atrasti užsienyje. Puslapį galima rasti adresu: http://stud.aedilis.lt. Pagrindinį puslapio langą galima rasti priedų skyriuje.

Kaip minėjau norėdamas pademonstruoti kuo daugiau JTVS galimybių teko išbandyti, peržiūrėti, įdiegti bei sukonfigūruoti labai daug modulių ir komponentų. Vieni jų buvo palikti, kiti jų nepavykus sukonfiguruoti arba nepavykus jų integruoti į puslapį buvo ištrinti. Kaip minėta modulius ir komponentus kuria labai daug žmonių, juos gali kurti, todėl prastai sukurtų komponentų yra labai daug. Prieš diegiant naują komponentą patartina pasiskaityti forumą bei atsiliepimus jį. Įdiegęs „Joomla!” pirmiausia pradėjau diegti įvairius modulius, vien forumo modulių teko išbandyti apie 10. Pabaigus puslapį buvo palikta 25 sukonfigūruoti moduliai, 21 „skriptas“ bei 10 komponentų. Pagrindinių modulių, „skriptų“ bei komponentų sąrašas:

1. Registracijos modulis – leidžia lankytojui užsiregistruoti svetainėje. Automatiškai įrašo lankytojo duomenis ir saugo „MySql“ duomenų bazėje. Užsiregistravus naujam vartotojui automatiškai išsiunčia patvirtinimo kodą į lankytojo elektroninį paštą. Šis modulis padeda atskirti paprastus lankytojus nuo registruotų, bei jiems suteikti įvairias privilegijas.
2. Paieškos modulis – leidžia lankytojui atlikti informacijos paiešką svetainėje. Atlikus paiešką taip pat siūloma paiešką vieno mygtuko paspaudimu atlikti „Google“ paieškos sistemoje.
3. Apklausos modulis – leidžia administracijai atlikinėti įvairias apklausas.
4. Forumo komponentas bei jo moduliai – leidžia svetainėje prisiregistravusiems vartotojams naudotis forumu. Moduliai užtikrina, jog prisijungusiam lankytojui nebereikės dar kartą prisijungti ir forume.
5. Naujienų lentos modulis – šis modulis naudoja „AJAX“ technologija (kurią bus aptarta tolimesniuose poskyriuose), bei pakaitomis rodo informaciją pateikiamą administratoriaus.
6. Išplėsto meniu modulis – užsiregistravusiems vartotojams tampa prieinamas atskiras meniu.
7. Prisijungusių vartotojų modulis – parodo kiek ir kurie vartotojai šiuo metu yra prisijungę bei naršo svetainėje.
8. Masinio laiško komponentas – skirtas leisti administratoriui išsiųsti laišką visiems prisiregistravusiems lankytojams vienu metu.
9. Komentavimo modulis – leidžia lankytojams komentuoti straipsnius. Taip pat straipsnius rekomenduoti draugams, įdėti į mėgstamiausių straipsnių krepšelį. Pranešti apie taisykles neatitinkančius komentarus administratoriui ir t.t. Duomenis apie vartotoją įrašo į duomenų bazę.
10. Puslapių kūrėjo modulis – leidžia administratoriui tikrinti svetainės „HTML“, „CSS“ kodus. Praneša apie rastas klaidas bei pasiūlymus kaip jas taisyti. Taip pat tikrina „RSS“ teisingumą. Galima patikrinti dažniausiai pasitaikančias klaidas bei gauti puslapio krovimo greičio bei puslapio dydžio ataskaitą. Taip pat pateikia pasiūlymus kaip svetainę spartinti bei kurios svetainės dalys veikia lėčiausiai (greičiausiai).

Tai kaip minėjau tik pagrindinis moduliu bei komponentų sąrašas. Daugelis kitų yra pagalbiniai ir naudojami bendravimui su duomenų baze, duomenų kodavimui arba skirti padaryti svetainę lengviau surandamą įvairioms paieškos sistemos. Šie moduliai buvo palikti ir sukonfigūruoti todėl, jog ši svetainė bus kuriama ir tobulinama toliau. Ir galbūt atvers duris „internautams“. Tobulinimo galimybės aptartos aiškinamojo rašto išvadose.

5. Puslapyje naudojamos technologijos.

1. RSS - yra XML failų formatų šeima internetiniam duomenų rinkimui iš naujienų portalų ir interneto dienoraščių, populiariai vadinamų „blogų”. Atitinkamos programos pagalba galima automatiškai sekti naujų straipsnių norimose rubrikose publikavimą neužeinant į interneto puslapius ar kitus įvairius interneto informacijos šaltinius bei surinkti ir susisteminti periodiškai atnaujinamą naujausią įvairiapusišką informaciją, naujienas.
2. XML - (angl. eXtensible Markup Language) yra W3C rekomenduojama bendros paskirties duomenų struktūrų bei jų turinio aprašomoji kalba. Pagrindinė XML kalbos paskirtis yra užtikrinti lengvesnį duomenų keitimąsi tarp skirtingo tipo sistemų, dažniausiai sujungtų internetu. Pagrindinis XML kalbos vienetas yra elementas. Elementas visada turi vardą ir, be jo, gali turėti: norimą skaičių atributų. Atributas turi savo vardą bei reikšmę. Kitus (dukterinius) šio elemento viduje esančius elementus. Su elementu susijusį tekstą.
3. XHTML - (eXtensible HyperText Markup Language - "išplečiama hiperteksto žymėjimo kalba") yra žymėjimo kalba, kuri turi panašias į HTML žymėjimo taisykles, tik jos sintaksė yra griežtesnė. HTML yra mažiau suvaržyta (galima praleisti kai kuriuos žymenis, pavyzdžiui, neužbaigti paragrafo), o tuo tarpu XHTML remiasi XML, todėl XHTML dokumentas turi būti struktūriškai tvarkingas. XHTML buvo sukurtas W3C ir yra tapęs šio konsorciumo oficialia rekomendacija.
4. CSS - (angl. Cascading Style Sheets) - kalba, skirta nusakyti kita struktūrine kalba aprašyto dokumento vaizdavimą. Dažniausiai CSS aprašomas HTML dokumentų pateikimas, tačiau ją galima taikyti ir įvairiems kitiems XML dokumentams.
5. PHP - plačiai paplitusi dinaminė interpretuojama programavimo kalba, specialiai pritaikyta interneto svetainių kūrimui. PHP sintaksė panaši į daugelį struktūrinių kalbų, ypatingai į C bei Perl. PHP kalba yra atviro kodo ir tai yra viena priežasčių, dėl ko kalba yra nors ir nesudėtinga, bet gana lanksti - veikia daugumoje operacinių sistemų, palaiko nemažai reliacinių duomenų bazių bei veikia su dauguma interneto serverių.. Nors ir PHP yra dažniausiai naudojama interneto puslapių kūrimui, PHP yra labai galingas įrankis atlikti kitas funkcijas komandinėje eilutėje.
6. MySQL - viena iš reliacinių duomenų bazių valdymo sistemų (liet. santrumpa RDBVS) palaikanti daugelį naudotojų, dirbanti SQL kalbos pagrindu. MySQL yra atviro kodo programinė įranga (GPL ir kitos licencijos. MySQL įranga veikia daugelyje platformų, ji dažnai pasirenkama programuojant internetines svetaines. Pastaruoju metu MySQL vis dažniau pritaikoma labai didelėse informacinėse sistemose. Pavyzdžiui „Wikipedija“, kurios apkrovimas kartais viršija 10 tūkstančių užklausų per sekundę arba vienas iš didžiausių JAV kabelinės televizijos tinklų "Cox Communications", kurio duomenų bazėje daugiau kaip 3600 lentelių. Dažniausiai priėjimui prie MySQL duomenų bazių dažniausiai pasirenkama PHP kalba. PHP kalba jai parašytas valdymo įrankis „Php MyAdmin“.
7. AJAX - arba Asinchroninis JavaScript ir XML programavimas - terminas, apibrėžiantis svetainių programavimo technologiją, naudojančią šias priemones maksimaliam interaktyvumui. Kaip ir DHTML, AJAX nėra technologija, bet tik abstraktus terminas, apimantis kelių technologijų kombinaciją. Puslapiai, sukurti naudojant AJAX technologija, reikalauja naršyklių, palaikančių šias technologijas.

Apie AJAX technologiją norėtųsi pakalbėti šiek tiek plačiau. Kurdamas „Kursinis.lt“ pastebėjau, jog AJAX technologiją naudojantys moduliai yra labai interaktyvūs, todėl nusprendžiau plačiau pasidomėti šia technologija. Tradicinių svetainių interaktyvumas kuriamas kaskart kreipiantis į serverį. Pavyzdžiui, užpildžius anketą (ar formą), kreipiamasi į serverį ir užkraunamas naujas puslapis. Tokiu būdu bereikalingai iššvaistomi resursai, nes didelė dalis informacijos nepakinta ir siunčiama kaskart iš naujo. Taip pat tokiu būdu neįmanoma pasiekti tokio interaktyvumo, kokį gali suteikti ne internetinės aplikacijos. AJAX svetainės gali siųsti užklausas serveriui, gauti atsakymą tam tikra apsibrėžta forma (SOAP ar kita XML paremta), bei naudojant JavaScript programavimą atnaujinti tik reikiamą puslapio dalį. Tokiu būdu sutaupomi tinklo resursai, nes žymiai sumažinami duomenų srautai. Taip pat taupomas ir serverio procesoriaus resursai, nes dalis logikos perkeliama klientui.
Deja dėl prieš taip minėtų priežasčių, pavyko teisingai įdiegti tik vieną modulį. Kurį komponentų, „skriptų“ bei modulių sąraše pavadinau „Naujienų lentos moduliu“. Šis modulis deja taip pat buvo sugedęs į puslapį įkeliant naują informaciją. Nepaisant to plečiant ir tobulinant svetainę stengsiuosi šią technologiją naudoti kuo dažniau. Juk šiais laikais serverio resursai bei duomenų srautas nemažai kainuoja, o ši technologija padėtų nemažai sutaupyti. Taip pat kaip jau minėta tinklapis naudojant AJAX yra interaktyvesnis.

6. Išvados ir pasiūlymai

Pagrindinį kursinio darbo tikslą pasiekti pavyko. Svetainė sukurta ir veikianti. Nepavyko pademonstruoti visų „Joomla!“ turinio valdymo sistemos galimybių, tačiau visų jų pademonstruoti yra praktiškai neįmanoma. Taip pat trukdė modulių tarpusavio nesuderinamumas, bei trūksta žinių. Gerai išmokti naudoti šioje svetainėje bei „Joomla!“ turinio valdymo sistemoje naudojamas technologijas bei programavimo kalbas, reikia ne vienerių metų. Tačiau turint omeny, jog viskas kas buvo panaudota šiame kursiniame darbe yra išmokta savarankiškai, darbas pavyko. Svetainę galima buvo sukurti dar geresnę ir interaktyvesnę, tačiau tam reikia daug daugiau laiko bei žinių. Svetainę galima tobulinti beveik be galo, nes nauji komponentai ir nauji svetainės projektavimo būdai, taupantys resursus bei darantys ją interaktyvesnę atsiranda kone kasdien. Vien svetainės forumą norėtųsi patobulinti pridedant privačias žinutes bei iššokančius meniu. Dizainą taip pat reikėtų tobulinti, jame taip pat yra klaidų dėl tos pačios priežasties, jog ši svetainė apima labai daug technologijų. Svetainėje gausu anglicizmų. Jų panaikinimas vėl gi užima marias laiko, sulietuvinant vieną modulį ir pridedant ką nors naujo vėl reikia taisyti tas pačias klaidas. Praktinė svetainės reikšmė kaip minėta įvadinėje dalyje galėtų būti elektronis verslas. Reklama šiais laikais internete kainuoja labai brangiai, todėl kadangi šioje svetainėje pateikiamos naujienos, ją būtų galima tobulinti šia linkme. Tikslas būtų padaryti svetainę kuo labiau lankomą.

7. Informacijos šaltinių sąrašas

[1] A.Vidžiūnas, V.Barzdaitis: „Interneto svetainių ir tinklalapių kūrimas“, 2005, „Smaltijos“ leidykla, 12-219 p.
[2] http://lt.wikipedia.org/wiki/
[3] http://www.joomla.com
[4] http://www.joomlaworks.gr/#downloads_section
[5] http://extensions.joomla.org/
[6] http://www.google.com

< Atgal