Nemoku.lt » Psichologija » Intelekto Koeficientas IQ » Darbo peržiūra

Intelekto koeficientas - IQ

Intelekto koeficientas (angl. Intelligence Quotient), toliau vadinas IQ – tai koeficientas nurodantis asmens intelekto lygį, lyginant su tos pačios amžiaus grupės asmenų vidurkiu.
1912 metais, pirmasis šį terminą sugalvojo vokiečių psichologas Viliamas Sternas, remdamasis pracūzų psichologų Teodoro Saimono bei Alfredo Bineto intelekto testais, kurie norėjo nustatyti moksleivius, reikalaujantiems didesnės pagalbos besimokant. Tuometu žmonija jau buvo supratusi, jog žmogaus protiniai sugebėjimai didėja su žmogaus amžiumi.
IQ buvo nustatomas taip – moksleivio amžius padalintas iš moksleivio amžiaus, gauto atlikus intelekto testą bei gautą rezutatą padauginus iš 100. Tam, jog būtų aiškiau, pateiksiu pavyzdį:
Tarkime moksleivis yra 10 metų amžiaus, atlikęs IQ testą jo rezultatas yra 12, kuris parodo, jog to moksleivio mastymas lygus 16-kos metų amžiaus sulaukusiam asmeniui. Ir buvo laikoma, jog tokio moksleivio intelekto koeficientas yra didesnis už vidutinį: 12/10*100 =120.
Pirmasis intelekto testus suaugusiems pradėjo kurti amerikiečių psichologas Deividas Vichesleris, o pačios pirmosios įdėjos kaip matuoti žmogaus intelektą pasirodė dar 17 amžiaus antroje pusėje. Dauguma teorijų kilusių tuo metu nepasitvirtino. Kaip antai vokiečių-austrų kilmės gydytojo Franco Josepho Galo tvirtinimas, jog galvos paviršiūje esantys iškilimai daug ką pasako apie žmogaus protinius sugebėjimus. Taip pat daugelį metų buvo bandyta įrodyti teoriją jog žmogaus protiniai gebėjimai priklauso nuo jo smegenų dydžio, kas kaip žinome yra visiška netiesa. Žmonių smegenis tyrė ir fašistai ir komunistai antrojo pasaulinio karo metu. Tokie testai tuo metu buvo gana populiarūs. Buvo tiriamos tiek paprastų žmonių tiek žymių mokslininkų, profesorių, menininkų smegenys. Mirus Albertui Enšteinui, slapta buvo išanalizuotos ir šio, bene žymiausio visų laikų mokslininko smegenys, tačiau jokių išskirtinių dalykų ar pokyčių mokslininkai jose neaptiko.
Paplitus IQ testams, bei pradėjus juos tobulinti, mokslininkai susidūrė su daugybe problemų. Kaip pavyzdžiui žmonių kultūriniai skirtumai. Vienokioje aplinkoje užaugęs žmogus pamatęs automobilį iškart pasakys, jog tai automobilis, tačiau ką pamanys žmogus visa gyvenimą lakstęs su lanku ir strėlėmis rankose bei augęs Amazonės džiunglėse. Taip pat pats intelekto suvokimas skirtingose kultūrose skirtingas. Buvo atliktas testas su Vokietijos šalies gyventojais bei kai kurių Afrikos šalių gyventojais, jiems buvo pateiktas testas, kuriuose žmonės turėjo sugrupuoti gyvūnus (pvz. šunis, kates, dranblius ir pnš.) stovinčius įvairiomis pozomis. Vokiečiai juos sugrupavo pagal gyvūnų grupes (t.y kates į vieną grupę, šunis į kitą ir t.t.), o tuo tarpu afrikiečiai juos sugrupavo pagal gyvūnų atliekamas funkcijas (t.y. žaidžiančius gyvūnus į vieną grupę, šokančius į kitą ir t.t.). Paprašius afrikiečių, gyvunus sugrupuoti taip kaip tai daro kvaili žmonės, afrikiečiai jas sugrupavo taip kaip tai padarė vokiečiai. Todėl negalima teigti, jog vienas ar kitas grūpavimo būdas yra teisingesnis.
Dauguma šių dienų intelekto testų vis tiek yra paremti sugebėjimu mastyti sistemingai ir logiškai. Dažname teste sutiksime ir matematinių uždavinių, kurie nustato ar žmogus geba skaičiuoti, tačiau tokie testai neparodys kaip žmogui sekasi gyvenime. Nebūtinai žmogus turintis aukštą IQ, turės gerą darbą ir pnš. Taip yra todėl, jog intelektas yra sudėtinis dalykas (t.y. susideda iš labai daug skilčių). Testo dalyvis gali būti matematikos genijus, todėl jo bendras IQ bus gana aukštas, tačiau kitose srityse žinių ir gebėjimų jam gali smarkiai trūkti (kaip antai komunikabilumas ir pnš). Vertėtų paminėti vieną pavyzdį apie 11-kametį berniuką, kuriam labai prastai sekėsi mokykloje ir jis buvo bene prasčiausiai besimokantis moksleivis klasėje. Psichologam išanalizavus berniuką paaiškėjo, jog berniukas visiškai nesupranta simbolių. Paklaustas kuo skiriasi 5 centų moneta nuo 10-ties, jis pasakytų, jog dydžiu ar storiu. Jis visiškai nesuprato, jog skėtį virš galvos laikome todėl, kad lyja. Jis mažai bendravo ir labai mažai domėjosi tai kas vyksta aplink jį. Tačiau net nesuprasdamas žodžių reikšmės jis galėdavo iškart tą žodį pasakyti atvirkščiai, pianinu, be jokių natų, vien tik iš klausos jis galėjo sugroti Bethoveno ir kitų kompozitorių melodijas. Sudainuoti viena kart gyvenime girdėtas arijas be jokių klaidų.
Galima teigti, jog intelektas yra ne vienas, o jų yra daug. O intelekto koeficientas parodo bendrą visų jų lygmenį. 1983m. Amerikiečių profesorius išleido knyga „ Frames of Mind“, kurioje jis pateikia septynis intelektus: kalbinį, muzikinį, kūnišką, vizualinį-erdvinį, matematinį, tarpžmogišką bei savisupratimo. Manoma, jog ne loginis sugebėjimas ir ne sugebėjimas gerai atlikti kokį nors konkretų uždavinį neša sėkmę gyvenime, o jausminis intelektas. Jis padeda valdyti jausmus, bendrauti su žmonėmis bei rasti argumentus. Tyrimai rodo, jog studentai atėję į darbo vietas iš gerų mokymo įstaigų su puikiomis žiniomis ir puikiais rezutatais, greitai netenka darbo vien dėl to, jog nemoka bendrauti su bendradarbiais ar klientais, nesugeba priimti kritikos ir panašiai.
Šiuolaikiniai intelekto testai netik parodo bendrą intelekto koeficientą, tačiau ir nustato, kokiose srityse ir kokius gabumus žmogus turi. Todėl IQ testai labai plačiai paplito tarp darbdavių. Tiek žinios, tiek asmeninės žmogaus savybės yra vienodai svarbios.
Apačioje pateiktoje lentelėje matome IQ koeficiento intervalus bei jų pasiskirstymą tarp žmonių. Taip pat žmonių su tam tikru IQ gebėjimą mokintis bei atlikti tam tikrus darbus.

Atlikus lentelės analizę, galima suprasti, jog, pavyzdžiui žmogus turintis IQ koeficientą 115 nesugebės tapti aukšto lygio profesoriumi, tačiau toks požiūris būtų klaidingas. IQ koeficientas kyla kartu su žmogumi, jo žiniomis bei patirtimi. Kaip žmonių gebėjimas atlikti vienokį ar kitokį darbą priklauso nuo jų intelekto koeficiento? Tyrimai rodo, jog plačiame užimamų pareigų spektre, IQ testų rezultatai parodo apie 29% variacijos dalies, kaip efektyviai tyriamasis atliks vieną ar kitą darbą. Vienose srityse testus pritaikyti lengviau ir šis procentas yra gana didelis, kitose sunkiau, todėl procentas labai mažas.
Tyrimai rodo, jog santykių tarp žmonių uždirbamų pinigų bei jų intelekto koeficiento skirtumas yra mažas. Užtenka turėti pakankamą intelekto koeficientą, o labai labai aukštas IQ prie žmogaus gaunamų pajamų nelabai kuom prisideda.
Kaip žmonių gebėjimas mokytis priklauso nuo jų intelekto koeficiento? Koreliacija tarp IQ koeficiento bei vidurinės mokyklos klasių yra apie .50. Taigi sėkmingi mokslai mokykloje priklauso daugiau nuo vaiko noro mokytis, susidomėjimu mokykla bei užsispyrimu.
Sekančioje diagramoje labai aiškiau matomas žmonių su tam tikru IQ koeficientu procentinė dalis.

Kaip matome ir kaip jau buvo minėta anksčiau, vidutinis intelekto koeficientas patenka į intervalą 99-101. Tokį IQ turi daugiausiai žmonių.
Per paskutiniuosius du dešimtmečius IQ koeficientas žmonių tarpe vidutiniškai kilo 3 balais. Daugiausia žmonių, turinčių mažesnį nei vidutinį IQ, tarpe. Tai vadinama Lyno-Flyno efektu (angl. Lynn-Flynn effect). Toks pavadinimas buvo suteiktas mokslininkų Richardo Lynno bei Jameso R. Flynno garbei. Kurie bandydami paaiškinti šį faktą nustatė, jog toks reiškinys vyksta dėl žmonių geresnės mitybos, mažesnių šeimų, geresnio išsilavinimo, sudėtingesnių gyvenamosios aplinkos salygų bei genų atrankos. Genų atranka remiasi natūralios atrankos principu, jog gamtoje išlieka tik stipriausieji. Vaisius iš tėvų daugiau ar mažiau paveldi stipresnes jų savybes, o mažiau reikalingos genų dalys pasimeta įvairovėje bei per kartų kartas išnyksta.
Šiuolaikiniai intelekto testai.
Kaip jau minėta anksčiau, šiuolaikiniai intelekto testai stengiasi nustatyti įvairius žmogaus intelektus. Vieni populiariausių šiuolaikinių IQ testų remiasi Wecheslerio-Belevue sugalvotu principu: IQ=KIQ+AIQ. Kur KIQ yra komunikabilumo intelekto koeficientas, o AIQ praktinio užduočių atlikimo intelekto koeficientas. Žemiau pateiktame pavyzdyje matomos Wecheslerio-Belevue metodo, IQ nustatymo dalys.

 7 intelektais: matematinis, kalbinis, muzikinis, vizualinis-erdvinis, kūniškas, tarpžmogiškas ir save suprantantis. Psichologas ir žurnalistas Daniel Goleman 1995 m. išleido knygą "Emotional Intelligence". Vienos iš labiausiai perkamų knygų autorius tvirtina, jog ne loginis sugebėjimas ir ne sugebėjimas "virškinti" skaičius neša sėkmę gyvenime. Priešingai, kaip jums seksis gyvenime priklauso nuo Jūsų jausmų. Jausminis intelektas padeda suprasti ir valdyti savo jausmus, rasti argumentus ir bendrauti su žmonėmis. Ypač didelį vaidmenį jausminis intelektas vaidina darbe, kur nuolat bendraujama su žmonėmis. Tyrimai rodo, jog nemaža dalis iš mokymo įstaigų atėjusių žmonių su puikiomis "knyginėmis" žiniomis ir aukštais 10 greitai netenka darbo vien dėl to, kad jie nemoka bendrauti su bendradarbiais ir klientais ar nesugeba priimti kritikos. "Minkštosios" vertybės - taip jausminį intelektą pavadino Pensilvanijos universiteto psichologas Martin Seligman, įkalbėjęs vienos draudimo kompanijos vadovybę priimti į darbą grupę žmonių, kurių kandidatūros jau buvo atmestos. Nors šie kandidatai ir neatitiko visų kompanijos keliamų profesinių reikalavimų, tačiau jie gavo aukštus įvertinimus iš M.Seligman parengto jausminio intelekto testo. Rezultatai parodė, kad M.Seligman rekomenduota žmonių grupė per

idėjos, kaip matuoti intelektą, pasirodė jau 17a. pabaigoje. Vokiečių-austrų kilmės gydytojas Franz Joseph Gall tvirtino, kad galvos paviršiuje esantys iškilimai daug ką pasako apie žmogaus sugebėjimus. F.Gall manė, jog žmogaus sugebėjimai slypi skirtingose smegenų vietose, todėl tobulėjant vieniems ar kitiems žmogaus gabumams, atitinkamai didėja ir iškilimai tam tikrose galvos vietose. Vėliau, XIX amžiaus pabaigoje, psichines žmogaus savybes buvo mėginta įvertinti matuojant reakcijos greitį ir atminties apimtį. Pavyzdžiui, 1890 metais sukurti J.McCattell testai matavo judesių greitį, spalvų įvardijimo laiką, raidžių, įsimenamų vieną kartą jas perskaičius, kiekį ir panašius sugebėjimus. 1905 metais Paryžiaus švietimo darbuotojai kreipėsi į psichologą Alfred Binet su prašymu, kad šis padėtų įvertinti vaikų gabumus. Pasitelkęs į pagalbą psichiatrą Theodore Simon ir dvi savo dukteris kaip tiriamąsias, A.Binet parengė pirmąjį intelekto testą. Mokslininkai suprato, jog žmogaus intelektas didėja su amžiumi ir kad kiekviena žmogaus amžiaus pakopa pasižymi tam tikro intelekto lygiu, kurį galima nustatyti. Pavyzdžiui, 7 metu vaikas turėjo skaičiuoti pirštais, eilės tvarka pakartoti penkis skaičius ir paaiškinti, kas pavaizduota paveikslėlyje. Normalus vienuolikmetis turėjo sudaryti sakinį iš trijų jam duotų žodžių ir per tris minutes pasakyti 60 žodžių.