Nemoku.lt » Politologija » Globalizacija » Darbo peržiūra
GLOBALIZACIJA
Globalizacija - tai laisvas kapitalo, prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas pasaulyje, kai kompanijoms yra sudaromos vienodos veikimo sąlygos įvairiose pasaulio šalyse. Globalizacija yra lydima įvairių tarptautinių susitarimų: prekybos, ekonominės plėtros, investavimo sąlygų, privatizacijos skatinimo ir pan. Pagrindinės ekonomikos globalizacijos proceso varamosios jėgos yra didžiosios industrinės valstybės, didžiausi tarptautiniai koncernai, bankai, transnacionalinės korporacijos (naftos, automobilių gamybos, telekomunikacijų, finansų, kt.). Globalizacijos kritikai teigia, kad būtent šių korporacijų bei turtingų šalių interesus ir atstovauja Pasaulinė prekybos organizacija, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, vaidinantys labai svarbų vaidmenį šiame procese. Ekonomikos globalizacijos šalininkai, tarptautinės finansinės institucijos tvirtina, kad laisva prekyba turėtų padėti skurdžiausioms ir besivystančioms šalims atgaivinti jų ekonomiką, pagerinti žmonių pragyvenimo lygį.
Visą Žemės rutulį apima globalizacija, no¬ras jungtis į vieną kumštį verslo, pramonės, pre¬kybos magnatams. Kai kas protestuoja, rengia demonstracijas, tačiau globalizacijai tai nė mo¬tais - procesas nesulaikomai plinta. Su globali¬zacija siejasi kosmopolitizmas: gera ten, kur ga¬lima daugiau uždirbti, ten, kur daugiau moka pinigų. Gyventi tėvynėje materialiai nebeapsi¬moka.
Tautiškumas yra absoliučiai būtina mūsų valstybės politinė orientacija. Tai - pagrindinė valstybės idėja ir politinė galia, lemianti jos žmonių pažangą, gerovę, lygybę ir teisingumą. Tautiškumas įpareigoja bū¬ti ištikimiems savajai tautai ir jos tradicijoms, rūpintis tautos grynumu, jos grožiu, meno sa¬vitumu ir visu kuo, kad būtų išsaugotas tautos savitumas, studijuojant tautos istoriją, ginti tau¬tos sukurtą Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kartu primenama, kad lietuvių tautiniam iden¬titetui daug pakenkė okupantai: sudarkė mūsų suvokimą ir mąstyseną, pilietiškumo supratimą. Dažnai tikrosios vertybės iškeičiamos į svetimy¬bes ir kitokius niekus.
Lietuvoje labai mažai informacijos apie globalizacijos įtaką Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. Jaučiamas provincialumo kompleksas, kai labiausiai rūpi savo daržo, savo kiemo problemos, nors mes jau seniai esame atviri pasauliui ir globalizacijos reiškiniai Lietuvoje taip pat vyksta, tačiau mes dar jų nesuvokiam, apie juos dar mažai kalba politikai, neanalizuoja ir nekomentuoja žiniasklaida. Niekas nenori gilintis į problemas, nes tada reikėtų užduoti daugybę klausimų apie Lietuvoje vykstančius reiškinius, keisti savo mąstyseną, peržiūrėti privatizavimo politiką, galbūt kitaip pabandyti įvertinti užsienio investicijų duodamą naudą ir žalą, užsienio paskolų, kurias teikia tarptautinės finansinės institucijos panaudojimą. Globalizacija yra prieštaringas procesas – ji pasižymi tiek teigiamomis, tiek ir neigiamomis savybėmis. Nugalėtojams ji neša pelnus, geresnes gyvenimo ir kelionių sąlygas, materialinį ir dvasinį komfortą.
Iš tiesų yra labai sunku įsivaizduoti tautą be savos teritorijos ir be savos kalbos. Toks vienetas galėtų būti tautos dalis, gyvenanti kur nors svetur. Vis dėl to jai reiktų turėti kokį nors ryšį, istorinį ar dabartinį, su tautos kamienu, gyvenančiu savo krašte. Kiekvienu atveju, pagrindiniai tautos bruožai įjungia savo bendruomenę, savo bendrą kalbą, bendrus papročius, bendrą istoriją ir savo kultūrą. Pasaulio žmonija susideda iš įvairių tautų, kurios turi daug panašumų, bet kurių kiekviena yra tarsi individualūs deimantai, radę sau vietą didžiąjame pasaulio rutulyje. Tauta turi savo vertybes, savo gyvenimo taisykles ir tarpusavio bendradarbiavimo nuostatus. Jaunimas augdamas išmoksta iš savo tautos tradicijų ir vertybių dorovės principus, artimo meilės svarbumą, savo paties vertę ir teisę laisvei, pagarbai. Be abejonės, normalus žmogus, mylėdamas savo tautą, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, išmoksta dalintis su kitais savo idėjomis. Būtina priimti, kad kitos tautos turi savo kultūras, kurios irgi yra vertingos ir iš kurių galima mokytis ir jų dvasinėmis vertybėmis gėrėtis.
Tauta, tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, bet jos negali pasilikti tik kaip DNR charakteristika: joms reikia augti, plėstis ir tvirtėti kiekviename individe. Savo krašte tautiškumą išlaikyti ir praplėsti turėtų būti lengva, bet ir ten tautybės išlaikymas turi būti surištas su sąmoningomis pastangomis tai daryti. Tautiškumas nėra tik procesas, jis yra žmogaus tapatybės ženklas: vertybė, kurią reikia gerbti ir puoselėti.
Mums reiktų pradėti gerbti savo pačių intelektualinį turtą ir juo didžiuotis. Kiekvienas užsienin išvykęs lietuvis turi žinoti, kad Lietuva yra jo kraštas, kad laukia jo grįžtant, ir su juo nori turėti tamprius ryšius. Savo šalį galime mylėti ir užsienyje gyvendami, bet sava šalis taip pat turėtų mylėti ten esančius savo tautiečius.
Globalizacija, tautiškumas ir asmeniška tapatybė yra veiksniai, kurie šiais laikais lemia žmonijos ateitį. Kai visa žemė yra visiems prieinama ir kai elektroninė komunikacija baigia nugalėti kalbų bei papročių skirtumus, kyla klausimas, ar visa žemė tikrai netaps viena tauta ir ar žmonių ryšiai taps tik mechaniniu žinių apsikeitimu? Globalizacija bus geras procesas, jei žmonės, dalyvaujantys jame, suteiks jam žmogišką turinį.