Nemoku.lt » Filosofija » Filosofijos teorijos špera » Darbo peržiūra

“Teorija” – reiškia žiūra, žiūrėjimą. Tikrovės stebėjimo būdas, pagrįstas grynuoju mąstymu. Jos paskirtis apvalyti tikrovės vaizdą nuo atsitiktinių detalių siekiant atskleisti tai, kas vadinama daiktų esme arba daline tikrovės struktūra. (“teorija” – nesinteresuotas pasaulio stebėjimas.)
Religinės sielos samprata – siela yra laikoma demonu ar dvasia, kuri prireikus gali palikti kūną.
Pozityvizmas – modernosios filosofijos kryptis, pagrįsta pačios filosofijos neigimu.
Mitologine filosofija – racionalizuota mitologijos forma, mitologija yra iš esmės genetiniai pasaulio aiškinimai, kurie vaizdinių forma mėginami paaiškinti kaip atsirado pasaulis.
TALIS
Būties reiškinys arba esmės reiškinys – t.y., kad bet kuris daiktas gali pasirodyti dvejopu būdu, tarsi visiškai akivaizdus, juslėmis suvokiamas reiškinys ir kaip daiktas, turintis vadinamąją esmę arba savybes, kurios juslėmis nėra prieinamos.
Transsendavimo judesys – kai filosofijos mąstymas pačia savo prigimtimi privalo išeiti anapus tiesioginio jutiminio patyrimo.
Metafizika – tai kas yra anapus arba už fizikos.
Mąstymo refleksyvumas – reiškia, kad sąmonė gali stebėti save pačią.
ANAKSIMANDRAS
Arche – tai kas amžina ir visada išlieka daikte paslėptu pavidalu. (principas)
Fysis – nekintančią ir tik protu suvokiama pasaulio struktūra. (prigimtis)
Apeironas – kokybiškai neapibrėžta begalinė medžiaga iš kurios atsiranda pasaulio daiktų įvairovė.
HERAKLITAS
Logosas – (protas) yra pasaulį valdantis (ir jo kaitą iki smukmenų lemiantis) kosminis protas, kuris kartu garantuoja pasaulio tvarką ir harmonija.
ZENONAS
Apologetika, Apologija – gynimas.
ANAKSAGORAS
Chomeomerijos – begalinė kokybiškų skirtingų dalelių įvairovė.
Nusas – protas, kuris išjudina chomeomerijas ir leidžia joms jungtis į daiktus protingoje aplinkoje.
DEMOKRITAS
Tamsusis pažinimas – yra įgijamas ir vertinamas tik sprendžiant praktinius kasdieninio gyvenimo reikalus, nes jis jokiu būdu nesusijęs su tiesa ir todėl nėra tikslus pažinimas, o tik nuomonė.
Šviesusis pažinimas – pasiekiamas grynuoju protu, kuris sako mums, jog egzistuoja tik atominė tuštuma.
SOFISTAI
Radikaliai sensoristinė – suvokimas, pojūčiai. Sofistai pojūčius laikė vieninteliu pažinimo šaltiniu , o pojūčių teikiama pasaulio vaizdą laikė vienintele tikrove.
Instrumentalizmas, pragmatizmas – sugebėjimas nemalonius teiginius savo prote paversti malioniais.
Konvencija – susitarimas, pasak sofistų jokios tiesos nėra, yra dalykai kuriuos susitariame laikyti teisingais siekdami išvengti konfliktų.
SOKRATAS
Eklegtika arba proto apvalymas nuo klaidingo žinojimo. (klausimai taip ir ne)
Majautika – sudėtingi išskaidyti klausimai, pozityvioji dalis.
PLATONAS
Idėju pasaulis – amžina ir nekintanti ir tik grynuoju mąstymu įžvelgiama idealių daiktų tikrovė.
Tikrasis pažinimas – pats žmogaus protas, kuris veikia kaip grynasis mąstymas.
Racionalizmas – pažintinė doktrina, pagal kurią pažinimo šaltinis yra savarankiškai veikiantis protas, kuriam patyrimas yra išvis nereikalingas arba geriausiu atveju tik pagalbinė priemonė.
Diskursyvinis pažinimas yra gaunamas nuoseklaus ir metodiško samprotavimo metu.
Intuityvinis yra įgyjamas tiesioginės intelektikos įžvalgos metu.
Hipotetinė dedukcija – pirminės prielaidos apie tikrovę, kurios kartu yra savotiškos hipotezės.
Dialektika – grynuoji filosofija, kuri operuoja abstakčiomis sąvokomis.
Pasaulis – harmoninga visuma, o jos skiriamasis bruožas – grožis.
Materija – begalinio neapibrėžtumo principas, kurį tik iš dalies gali įveikti idėja, suteikianti materijai formą, ko dėka atsiranda daiktas. (idėja plius materija)
Platonas gyvybe tapatino su judėjimu, taigi siela yra savijudos principas.
Siela – pažinimo principas (jai neraikia pojūčių).
Juntančioji siela – lemia maitinimasi ir dauginimasi ( turi ir augalai).
Impulsyvioji siela – pasireiškia kaip tikra psichinė veikla, siejama su jausmais ir net vaizduote ( turi ir gyvūnai).
Protingoji siela – pasreiškia sugebėjimu mąstyti (būdinga tik žmogui).
Indukcinis metodas – toks pažinimo kelias, kai yra apibendrinami stebimi tikrovės faktai.
Dorybė – sielos tvarka ir harmonija (reikalinga pasiekti gėrio idėją).
Valstybė – politinis derinys, kurios paskirtis padėti žmonėms siekti bendrojo gėrio.
Empyrizmas – doktrina, kurį pažinimą kildina iš patyrimo, o proto funkcija iš esmės apriboja patyrimo apdorojimą ir sutvarkymą.