Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Esė - Holokaustas » Darbo peržiūra

Holokaustas

Holokaustas – sudegintas gyvas, moksliškiau holokaustas – sistemiškas įvairių etninių, religinių, tautinių ir kitų grupių genocidas (etninis valymas) nacių vykdytas Antrojo pasaulinio karo metu (1941-1945 m.).

Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net „žemesniajai” rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo „žydų pavojaus”, o tą „gelbėjimą” suprato kaip visų žydų sunaikinimą.

O dar Gedimino laikais jiems buvo suteiktos ne tik privilegijos, bet ir apsauga nuo piktavalių, kurie norėdavo juos nuskriausti. XVII- XVIII a. žydai triumfavo, kaip pavyzdys yra tai, jog žydų mokyklos buvo vertos universiteto vardo. Žydai, lietuviai, arabai, graikai – visi jie žmonės, tik skirtingų tautų ir religijų. Pasaulyje kentėjo ne tik žydai, bet ir juodaodžiai. prisiminkime XVIIIa tarp vergvaldiškų Pietų ir vis labiau prieš vergiją nusistačiusios Šiaurės vykusį karą. Kodėl visuomene pasirenka savo nuskriaustuosius ir juos atstumia arba stengiasi išnaikinti juos išnaudodami? Pažvelgus i šiandieninę visuomenę, žmonės gailisi dėl praeityj vykusių kruvinų žudynių.

Daugelyje šalių vyksta kasmetinės holokausto metinės : remiantis spauda, Vokietijoje daugiau nei prieš mėnesį netilo diskusija, ar Miuncheno sprendimas rengti karnavalą sausio 27 dieną (būtent šią dieną žymima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena) yra teisingas ir orus žingsnis. Lietuvoje, rugsėjo 23-iąją minėdama nacionalinę Holokausto aukų atminimo dieną Tarptautinė komisija organizavo pilietinę akciją „Likimo ranka” . Remiantis internetine statistika pasaulyje gyvena per 15mln žydų turinčių vienokią ar kitokia sąsaja su Lietuva. Ši, žemėlapyje įvardinama kaip Lietuva šalis, persisunkus žydų krauju. Šis skonis išliks amžinai, nes istorija apie Vilniuje vykusius naikinimus nenutyli. Dauguma matėme filmą Vilniaus getas – tai tikrais faktais paremtas siužetinis kūrinys, kuriuo galime įsitikinti, kad žudynės buvo. Tačiau šiandieninė visuomene nėra linkusi prisiminti šių įvykių. Žydų žudynės, o ir pats žydų gyvenimas staiga Lietuvoje buvo tarsi ištrintas iš mūsų kolektyvinės sąmonės.

Dabar žmonės mini holokausto dieną, ir pagerbia mirusiuosius, o gal teisingau nužudytuosius? O tai tik parodo, kad visuomenė bręsta ir gailisi dėl savo senolių elgesio. Šiandien visi toleruoja ne tik jų tikėjimą bet ir jų gyvenimo būdą. Tai kam elgtis taip, kad paskui reiktų gailėtis? Ta slėpininga tyla iki šiol gaubia holokausto temą.