Nemoku.lt » Lietuvių kalba » Lietuvių kalbos įskaitos kalbėjimo tema - "Emigracija" » Darbo peržiūra


„Aukso karštinė“ arba Likti ar nelikti Lietuvoje?


Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos nuo 1990 metų emigravo apie 404 tūkst. žmonių - 10 proc. Lietuvos gyventojų. Specialistai prognozuoja, kad emigracija nemažės. Valstybei gresia demografinė krizė. Patys Lietuvos gyventojai nesijaučia turintys galių spręsti šią problemą ir yra įsitikinę, kad emigraciją pristabdyti gali tik Vyriausybės ryžtingi žingsniai.
Kas turėjo atsitikti Lietuvoje, kad žmonės imtų taip sparčiai „bėgti“ iš savo tėvynės, paliktų čia savo šeimas, draugus, pamestų per visą gyvenimą išsikovotą vietą visuomenėje? Klausimas, į kurį radus atsakymą, būtų galima išspręsti šiuo metu vieną aktualiausių Lietuvos problemų.
Pagrindinė priežastis, verčianti emigruoti, - ekonominė: maži atlyginimai, noras susikurti materialinę gerovę. Sutikite, tai pakankamai suprantamas noras, nes geros gyvenimo sąlygos daro žmogų laimingą,leidžia realizuoti kūrybines galias ir iniciatyvas. Baisiausia – tai, kad išvyksta jaunimas, būsimoji Lietuvos ateitis... kartais netgi šeimomis. Šalyje sparčiai vyksta „protų nutekėjimas“, aukštąsias baigęs jaunimas nemato savirealizacios galimybių savoje Tėvynėje, todėl bando laimės ieškoti svetur. Ne paslaptis, jog išvykėliai patiria itin daug sunkumų, jie gyvena tarp dviejų šalių. Šie žmonės paprastai nesistengia adaptuotis užsienyje, nes užsidirbę pinigų tikisi kuo greičiau sugrįžti namo, į savo šeimą, tėvynę. Deja, sugrįžę jie vėlgi patiria tas pačias problemas: jiems sunku susirasti darbą, dirbti už mažesnį atlyginimą, surasti savo vietą visuomenėje.Užburtas ratas, belieka tik blaškytis tarp nesugebėjimo ar nenorėjimo adaptuotis užsienyje arba prasto gyvenimo Lietuvoje. Taigi dažnai jų pasirinkimu tampa gyvenimas užsienio valstybėse, dažniausiai Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje. Taip pat ir JAV, kuri, nors ir būdama toli, yra vienas iš geriausių pasirinkimų, nes ten didžioji dalis gyventojų yra atvykėliai, galbūt todėl, tame „tautų katile“ lengviau prisitaikyti. Nors niekur, niekada, mano manymu, nebus taip gerai, kaip savoje gimtinėje.


Visa laimė, jog dar yra žmonių, kurie savo ateitį mato Lietuvoje. Galbūt jie supranta, jog Vakarų Europoje niekada netaps visaverčiu kitos visuomenės nariu, bus priversti prisitaikyti prie jiems galiojančių imigranto taisyklių. Sutinku su viename straipsnyje perskaitytomis L. Donskio mintimis „Tikrąjį pripažinimą ir savirealizaciją (nors sykiu ir gerokai tikresnę nei svetur pagiežą, pavydą bei neapykantą) gali patirti tik savo šalyje ir kultūroje“. Manau, išvažiuoti trumpam reikia, ypač jauniems žmonėms. Juk gyvenimo svetimoje šalyje patirtis gali būti naudinga, padėtų susivokti kintančiame pasaulyje, atsikratyti provincialo kompleksų ...bet po to būtinai reikėtų grįžti.


Mano manymu, jeigu yra problema, visada galima rasti būdų ją spręsti. Atėjo laikas keistis, keistis Lietuvai ir jos žmonėms. Aš esu jaunas žmogus, kurio žvilgsnis irgi krypsta į užsienį, ir dažnai susimąstau, kas mane galėtų sustabdyti. Galbūt reformavus švietimo sistemą, aukštąsias mokyklas, pradėjus investuoti į jauną žmogų, pakeitus darbdavio požiūrį į darbuotoją, suteikus lengvatų jaunam, perspektyviam žmogui, būtų galima smarkiai pristabdyti emigraciją. Be to, patys žmonės turėtų suvokti, kad verta likti tėvynėje ir kartu kurti jos ateitį bei savo pačių gerbūvį. Tada būtų lengviau atsakyti į klausimą : Likti ar nelikti Lietuvoje?
 



< Atgal