1.Ką vadiname Dinamika?
2.Ką vadiname rimties būviu, inercine sistema, kuo skiriasi rimties būvis nuo inercinės sistemos?
3.Pirmasis Niutono dėsnis ir jo aiškinimas.
4.Jėga ir jos matavimas, deformacijos priežastys, pagreičio atsiradimas.
5.Masė ir masės matavimas.
6.Antrasis Niutono dėsnis.
7.Trečiasis Niutono dėsnis.
Atsakymai
1.Dinamika – mechanikos šaka tirianti pagreičio atsiradimo priežastis ir skaičiavimo būdus.
2.Rimties būvis – tai toks momentas, kai kūnas nejuda, stovi vienoje vietoje. Inercinė sistema – atskaitos sistema, kurioje galioja pirmasis Niutono dėsnis.
3.Kiekvienas kūnas išlaiko rimties būseną arba tolyginį tiesiaeigį judėjimą, kol veikiančios jėgos nepriverčia pakeisti šį būvį.
4.Jėga yra pagreičio priežastis. Jėga yra vektorius, nes ji veikia kryptingai. Jėgos kryptis sutampa su pagreičio vektoriaus kryptimi. Vykstant kūnų sąveikai gali pakisti kūno forma bei tūris – atsirasti deformacijos. Pagreitis atsiranda, kai kūną veikia kokia nors jėga (metam kamuolį, ridenam rutulį nuo kalno ir t.t.)
5.Kūnų inertiškumui matuoti įvestas fizikinis dydis vadinamas mase (m). Didėjant kūno masei jo pagreitis mažėja.
6.Kūno pagreitis tiesiog proporcingas veikiančiai jėgai ir atvirkščiai proporcingas to kūno masei:
F
a = ―
m
Dinamika (kita pamoka)
Palydovo greičiui esant didesniam negu pirmasis kosminis greitis tame aukštyje jo orbita bus ne apskritimas, o elipsė. Didėjant greičiui elipsė darosi vis labiau ištempta, kol pasiekus greitį, 2 (šaknis iš 2) karto didesnį užpirmąjį kosminį greitį t.y. 11.2 km/s, elipsė “nutrūksta” – tampa parabole, o kosminis aparatas, įveikes žemės trauką, negrįžtamai atsiskiria nuo žemės – tampa Saulės palydovu. Greitis 11.2 km/s vadinamas antruoju kosminiu greičiu.
Suteikus kosminiam aparatui trečiąjį kosminį greitį 16.7 km/s Žemės atžvilgiu jis įveiks Saulės trauką ir nuskries į žvaigždžių karalystę. 1972m. Paleistas JAV kosminis zondas “Pionierius 10” išskrido už Saulės sistemos ribų.
Reaktyviniu (lot. Reactio – priešingas veiksmas) vadinamas variklio, kurio trauką sukelia ištekanti skysčio ar dujų srovė. Raketinio variklio kuras sudarytas iš dviejų komponentų: degalų (žibalo, skysto vandenilio) ir oksidatoriaus, įpurkšti į degimo kamerą, kurioje temperatūra siekia iki 5000oC sprogsta, ugnis dideliu greičiu išsiveržia pro reaktyvinę tūtą, o reakcijos jėga sukuria raketos trauką (iki 2 ٠ 107N).
Raketinis variklis nenaudoja aplinkos medžiagos (oro, deguonies), todėl tinka skraidyti beorėje, tarpplanetinėje erdvėje – kosmose.