Nemoku.lt » Fizika » Darbas ir galia » Darbo peržiūra

Darbas ir galia

1.Ką vadiname mechaniniu darbu?
2.Darbo vienetai.
3.Nuo ko priklauso mechaninis darbas?
4.Sunkio jėgos darbas.
5.Ar visuomet darbas atliktas žmogaus sutampa su fizikiniu? Kodėl?
6.Ką vadiname galia? Galios vienetai.

Atsakymai

1.Fizikos požiūriu mechaninis darbas atliekamas tik tuo atvuju, kai jėgos veikiamas kūnas perkeliamas poslinkiu s (s su vektorium). Jeigu jėgos veikiamas kūnas nejuda (nėra poslinkio), tai toji jėga darbo neatlieka.
2.Darbo vienetu laikomas darbas, kurį atlieka 1N jėga 1m nuotolyje. Šis vienetas pavadintas džauliu (J) pagerbiant anglų fiziką Džeimsą Džaulį.

1J = 1N ٠ 1m
103J = 1kJ
106J = 1MJ

3.Mechaninis darbas priklauso nuo traukimo, trinties, kūno sunkio ir atramos reakcijos jėgų.

Fs > 0 – darbas teigiamas
Fs = 0 – darbas lygus nuliui net ir tada jei kūnas pasislenka
Fs < 0 – darbas neigiamas

4.Metus kūną vertikaliai aukštyn, žemyn nukreipta sunkio jėga P = mg atlieka neigiamą darbą A1 = -mgh (čia h – kūno pakilimo aukštis), o po to, kai kūnas pradeda Kristi sunkio jėgos ir poslinkio kryptys sutampa; tokiu atveju darbas teigiamas: A2 = mgh. Keliant kūną nuožulniąją plokštuma sunkio jėgos darbas nepriklauso nuo nuožulnumo kampo – darbo reikėjo atlikti tiek pat kiek keliant kūną vertikaliai aukšyn dydžiu ∆h. Sunkio jėgos darbas nepriklauso nuo kelio (trajektorijos ilgio), o priklauso tik nuo ∆h. Aišku, kad perkeliant kūną uždaru keliu, sunkio jėgos darbas lygus 0.
5.Nesutampa, nes zmogus darbu vadina įvairaus pobūdžio veiklą, taip pat ir protinę, o darbo didumą vertina pagal jam atlikti sugaištą laiką, pagal nuovargį arba pagal darbo rezultatus. O fizikos požiūriu mechaninis darbas atliekamas tik tuo atveju, kai jėgos veikiamas kūnas perkeliamas poslinkiu s (s vektorius).
6.Sprendžiant praktinius uždavinius mums rūpi ne vien darbas, bet ir laikas per kurį šis darbas buvo atliktas. Todėl mechanikoje vartojamas specialus dydis, apibūdinantis machanizmų darbo spartumą. Šis dydis vadinamas galia, žymimas raide N. Galia – skaliarinis fizikinis dydis, lygus atlikto darbo ir laiko, per kurį tas darbas atliktas, santykiui:

A
N = ―
t

Praktiškai galia parodo mechanizmo darbo našumą, darbo atlikimo greitį.
Vienetine laikoma galia tokio mechanizmo, kuris per 1s atlieka 1J darbą. Šis vienetas pavadintas vatu (W) pagerbiant anglų fiziką Džeimsą Vatą.

1W = 1J/1s
103W = 1kW
106W = 1MW

Techninių priemonių galia kartais matuojama nesisteminiu, dar paties D.Vato įvestu, vienetu – arklio galia (AG):

1AG = 735.5W