Nemoku.lt » Dailė » Dailės istorija » Darbo peržiūra
SENOVĖS ROMOS MENAS.
Valstybė formuojasi nuo VIa.pr.m.e.. Tai buvo viena galingiausių valstybių. Kultūra bendra su Graikijos. Pasiekiama klasikos pažanga. Jai priklausė visos Vakarų Europos valstybės Valstybės visuomeninė struktūra sudėtinga. Tiesiami keliai, tiltai (komunikaciniai), vandens kanalai, kas vaartojama ir šiandien. Romos miestas pastatytas radialiniu planu: (saulė su spinduliais)
Miestai turėjo kanalizaciją. Butai buvo šildomi centriniu šildymu, buvo vandentiekis. Turtingieji savo vilose turėjo vidinius kiemus.
Skulptūra. Portretas antkapinis.
Buvo paplitęs simbolinis atvaizdas. Vėliau buvo nuimama veido kaukė ir įrėminama. Portretus pradėta kurti naudojantis nuimtomis kaukėmis. Tai nulėmė skulptūros vystymąsi.
GRAIKIJA IR ROMA.
Antikus reiškia senas.
Graikija XI-Ia.pr.m.e. istorijos raida. Šis laikotarpis skirstomas:
• XI-VIIIa.pr.m.e. Homerinis laikotarpis.
• VII-VIa.pr.m.e. Archaininis laikotarpis. Jau kuriami miestai(polisai), valstybės. Architektūroje formuojasi orderių sistema. Skulptūroje išryškėjo gyvenimu besidžiaugiantis žmogus.
• Va.pr.m.e. Graikai nugali Persiją. Apsijungia polisai. Pasiekiamas ekonominis išsivystymas.
• Iva.pr.m.e. vėlyvoji klasika. Graikų valstybės silpnėjimas. Bruožai išlaikomi tie patys.
• III-Ia.pr.m.e. Helenizmo laikotarpis. Graikų menas paplinta kaimyninėse šalyse (Romoje, Mažojoje Azijoje)
Graikų skulptūroje žmogus vaizduojams realistiškai, kasdieniškai, besidžiaugiantis gyvenimu.
Keramika. Atsispindi graikų gyvenimas. Pagal keramiką galima dotuoti ir kt. kūrinius, nes skirtis gali tik laikotarpiu - skirtingi piešiniai.
• Protogeometrinis stilius, vienas iš seniausių. Patys nesudėtingiausi ornamentai.
XI-Xa.pr.m.e. Meandro motyvas. (atėjęs iš rytų) Palmetės šakelė.
• Žmogaus ir gyvūnų motyvai.
Dekoravimo būdas:
1. Juodafigūrinė (ant natūralaus molio darydavo piešinį (iki VIa.pr.m.e.))
2. Raudona figūrinė (indą dengdavo juoda, o likusias dėmes - raudonai nuo IIIa.pr.m.e.) Dekoruodavo juodu matiniu laku. Dekoruoti labai tinka slankos plunksna. Pati seniausia keramika buvo smailiai.
Architektūra. Pastati tarnauja ne tik kultūrai ir religijai, bet ir visuomeniniams renginiams. Statomi be pamatų, tik ant akmens plokščių. - plano : antai(prieangis)
• Orderis - tam tikra sistema archtektūroje. Tai pastato konstruktyvių dalių proporcijos.
Orderis skirstomas:
1. Dorėnų ord. - masyvios, sunkios, tvirtos formos.
2. Joninų ord. - formos išsitęsia, atsiranda dekoro.
3. Koruntinis ord. - puošniausios, liekniausios formos.
BIZANTIJOS DAILÉ.
Viduramžiai sutampa su feodaline epocha. Kultūra priklauso tam, kam ir žemė. Kultūra vystosi priklausomai nuo bažnyčios. Bažnyčia suskyla į provoslavus ir katalikus. Rytuose - islamas. Islamas skelbė vieninteliu valdovu Alachą.
Jis vienintelis sutvėrėjas. tai turėjo didelę reikšmę mene. Draudžiami vaizduojamieji menai. Išmintis - knygų miniatiūra. Aukštas mokslas sprendė tai, kad raštas įauga į ornamentiką. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Damasko plieno ginklai buvo nepaprastai vertinami Europoje, tiek kokybe, tiek meniniu atžvilgiu.
Skulptūros pasižymi vešlumu, apkūnios kaip ir žmonės.
Bizantija - viena pirmųjų viduramžio valstybių. Viešpatavo krikščionybė kaip valstybinė religija. Pratęsiamos antikinės tradicijos. Taip pat matosi feodalinės kultūros pėdsakai. bažnyčios įtaka dar nėra labai stipri. Krikščionybė atsirado Romoje. Ir iškėlė vieną dievą. Krikščioniškasis dievas neturi jokio minuso. Nauja religija iškėlė naują požiūrį į žmogų. padalina jį į daflis (siela - nemirtinga, kūnas - sielos
priedas) tas mene pagrindė dviprasmiškumą, sąlyginumą (vieną sako, kitą galvoja).
IV-Va. Bizantija buvo grynai antikinės kultūros įtakoje. Aleksandrija, Konstantinopolis st. miestai. visur stovėjo bazilikos.
325m. priimtas nutarimas švęsti kalėdas. 336m. pirmą kartą švenčiamos kalėdos.
VIa. prasideda kultūros pakilimas, vystosi architektūra, paplinta centrinio plano pastatai. Visada perdengiami kupolais. dažniausiai statomi kaip krikštyklos ir kapai (baktisterijai).
VI-VIIa.pradž. daugelyje tapybos darbų išlieka antikos elementų (realizmo) kultūros kilimą paaštrina vidiniai prieštaravimai (karai):
1. nereikalingi šventyklų atvaizdai (tai neleistina pagonybės liekana)
2. Kova prieš bažnyčių turtėjimą, puošimą.
Karas truko du šimtmečius. Sunaikino daug VIII-IXa. kultūros paminklų ir stabdė kultūros vystymąsi.
IX-XIa. naujas perijodas. Vėl sustiprėja Bizantija.
Xia. prasideda pirmieji kryžiaus žygiai. Šiuo laikotarpiu nusisitovi planinis struktūros ir ikonografinės schemos (bažnyčios kryžminis, kupolinis planas).
4 pasaulio šalys,
dangaus skliautas
Pontokratorius(visagalis valdytojas) ,toliau apaštalai.
Atsiranda daugiau sąlyginumo ir schematiškumo.Žmogus vaizduojamas plokštuminiai.Vengiant konkretumo -fonas auksinis.Atsiranda ir plačiai paplinta ikonos.
XIIa.Ipusė Vladimiro “Dievo motina” viena seniausių ikonų.
Sąlyginumo bruožai ryškūs ir miniatūrinėje tapyboje.Pradedama naudoti auksinis fonas.
I-IIa.m.e. portretuose ryški graikų Veido bruožus bandoma pagražinti
Kartojamos graikų skulptūros. Pozas imperatoriams mėginama vaizduoti graikiškų pozose.
Ant šarvų alegorinės figūros. Imperatoriams didina galinguma, didingumą. Naudojamas daugiaplanis reljefas.
Ia.m.e. atsisakoma idealizacijos. Tai arkos ir triumfo kolonos. Saikingai papuoštos. Trojano kolona. Siekiama dokumentiškai.
IIa.m.e. skulptūroje ryškėja dramatiniai veidai, tai atsisakoma pdichromijos. Sudėtingesnis komponavimas. Marko Aurelijaus skulptūros pasiekusios mūsų laikus.
III-IVa.m.e. sudėtingos figūros, portretai, dramatika, inponavimas.
V-VI-VIII amžiai .BARBARŲ laikotarpis.
Romėnai užkariauja Europą ir neša savo kultūrą.O barbarai visa tai naikino laikydami tai užkariautojų kultūra.
Charakteringa:
Kuriasi mažos atskiros valstybėlės.Architektūra neišvystyta.Mediniai pastatai.Nėra sudėtingos planinės struktūros.Akmens architektūra.Visą meno vystymąsi valdo bažnyčia.
IX-X-XI-XII ir kai kur XIII amžiai. ROMANINIS laikotarpis.
Susiformuoja pgrindiniai viduramžių meno principai:
1.Realybės viešpatavimas
2.Sąlyginumas
3.Turtinga fantastika (atėjus iš barbarų meno)
Fone vyrauja religinė tematika.Vaizduojami Šventieji ,Dievas ir šventųjų gyvenimas.Sienų tapyba bažnyčiose,freska,auksinis fonas.
Vyrauja kultinė architektūra-vienuolynai.Feodalų pilys su gynybinėm sienom.
Statoma iš akmens,mediniai perdengimai.Naudojami skliautai.
Dekoruojama labai negausiai.Kolonos baigiasi augaliniais motyvais.Romaninio laikotarpio pastatų išorė labai rūsti.Pastatui būdingos vertikalios-horizontalios plokštumos masyvios,grubios.Reljefas labai žemas ,vaizdai išdėstomi juostomis.Kartojasi tie patys personažai.Vyrauja disproporcija,deformacija-siekiant išreikšti dvasinę būseną.
Italijoje šiam laikotarpiui priklauso Pizos ansamblis.Čia žmogus iškeliamas aukščiau už Dievą.Universali asmenybė.Menas ir mokslas nedalomai susiję.Studijuojama anatomija.
Terminai:
Pseudostilius-tai stilius,kuris mėgdžioja senus stilius.
Neostilius-naujai atkartojantis.
ROMANTIZMAS - meno dėsnių nepaisymas.Revoliucija prieš akademizmą.paprastos natūros priepastatymas idealizmui.Tam tikras piešinio ir kolorito (spalvų) netobulumas.Stiliaus stoka.Romantizmas skirstomas:
1.Progresyvinis romantizmas.Domėjosi savo laikmečio epocha.
2.Reakcyvusis.Vieni dailininkai nusivylę savo laikų epocha,stengėsi atitrūkti nuo epochos,vaizdavo egzotiką,praeitį.
Vienas pirmųjų romantikų buvo T.Žeriko.Piešė žirgus,jų lenktynes.Pav.:”Raitelių kapitonas”,”Lenktynės Epsone” ir kt.Reikšmingiausias darbas “Medūzos plaustas’ (po laivo katastrofos)
Tapytojas E.de Lekrua:”Chioso skerdynės”(graikų kova prieš turkus),”Dantės laivas”(Dantė ir Vergilijus plaukia pragaro upe į pragarą)
ROKOKO stilius. Atsidavimas savo malonumams, pasimėgavimams. Tikslas įrengti puošnius rūmus, gyventi prabangoje. Grįžimas į gamtą. (Palangos parkas prie ginaro rūmų). Oteliai - rūmai, statomi toliau nuo gatvės, nuo aplinkos izoliuoti parkais. Viskas labai safinuota. Spalvos pastelinės, gausu atspalvių. Rūmuose parodines sales keičia lošimo kambariai. Interjero imtymumas ir paikumas. Interjeras labi puošnus ir prabangus. Aptakios ir turtingos formos. A.Vato “Kelionė į keteros salą” (plaukia laivas, įsimylėjusių poros).
EMPYRO stilius. XIXa. pradžia. Empyrum - nuo žodžio imperija. Tikslas - podemonstruoti reprezintacinį valdovo vaidmenį. Charakteringa: atspirties taikos
klasicizmas. Remiasi antika, ankstyvuoju renesansu. Napoleono laikai. Statoma daug triumfo arkų. Napaleonopergalei statoma Karuselės arka (architektai Persje ir Fontemas). Šalgreno stat. Triumfo arka gausu dekoro skulptūrų.
Tapyba: portretistas Fransua Žeraras tapė žymių damų portretus. Reprezentacinis portretas. Tapytojas Žakas Domininkas Engsas “Jupiteris ir teofilė” mistinis piešinys, meistriškai piešė moterų aktus “Šaltinis”, “Obeliskas” homerų moterys.