Nemoku.lt » Kita » Civilinė sauga » Darbo peržiūra

Civilinė sauga

Įvadas

Pagal 1949 metų Ženevos Konvencija nurodoma , kad civilinė sauga- tai kompleksas priemonių gyventojams karo arba gaivalinių bei stichinių nelaimių metu, tampat įvykus avarijai arba katastrofai gamyboje apsaugoti.
Ekstremaliomis situacijomis labai didelis vaidmuo tenka individualioms ir kolektyvinėms apsaugos priemonėms. Individualių ir kolektyvinių priemonių paskirtis apsaugoti gyventojus nuo radioaktyvių, cheminių medžiagų, kad jų nepatektų į žmogaus organizmą ir ant odos. Individualios apsaugos priemonės skirstomos į kvėpavimo organus ir odą apsaugančias priemones. Kolektyvinės apsaugos priemonės tai įvairios slėptuvės jos yra skirstomos į atskiras ir įkomponuotasias. Individualiosios apsaugos priemonės yra šios: dujokaukės, respiratoriai, paprasčiausios kaukės, marlės ir vatos raiščiai ir t.t. Patikimiausia kvėpavimo organų apsauga yra dujokaukė. Pagal veikimo principus dujokaukės yra skirstomos į filtruojančias ir izoliuojančias. Šio referato tikslas yra susipažinti su individualiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Suprasti jų naudą įvykus ekstremaliai situacijai.

1. Individualios apsaugos priemonės

Individualios apsaugos priemonės kvėpavimo organams yra šios: dujokaukės, respiratoriai, paprasčiausios kaukės, vatos- marlės raiščiai. Patikimiausia kvėpavimo organų apsaugos priemonė yra- dujokaukė. Ji apsaugo kvėpavimo organus, veidą, akis nuo ore esančių kenksmingų medžiagų. Pagal veikimo principą dujokaukės skirstomos į filtruojančias ir izoliuojančias.
Filtruojančios dujokaukės. Filtruojančioji dujokaukė- pagrindinė ir pigiausia kvėpavimo organų apsaugos priemonė. Ji iš oro išvalo kenksmingas priemaišas, dulkes, nukenksmina nuodingąsias medžiagas. Lietuvoje naudojamos GP-5, GP-5M, GP-7, GP-7MV dujokaukės ir kitos.
Tampat naudojamos ir vaikiškos dujokaukės: DP-6, DP-6M, PDF-7 ir kitos. Labai mažų vaikų apsaugai yra naudojamos vaikiškos kameros KZD-4.
Minėtos dujokaukės apsaugo nuo kare naudojamų nuodingųjų medžiagų. Jos neapsaugo nuo anglies dioksido, amoniako ir chloro garų. Tam tikslui naudojamos specialios papildomos dėžutės.
Labai yra svarbu pasirinkti tinkamo dydžio kaukę. Blogai pasirinkus kaukę, galima skaudžiai nukentėti. Kai kaukė per didelė , tai užterštas oras užuot ėjęs per dėžutę, įkvepiant tiesiog laisvai pateks po kauke. Maža kaukė spaus veidą ir galvą ir sukels skausmą. Tokią dujokaukę reikės skubiai nusiimti .
Nustatant kaukės dydį, reikia išmatuoti veido ilgį (atstumą tarp viršunosės įdubimo iki apatinės smakro dalies). Tą galima padaryti paprasta mokykline liniuote su milimetrinėmis padalomis.
Išmatavus veido ilgį reikiamas dujokaukių GP-4y ir GP-7 kaukės dydis toks:

Veido ilgis mm dujokaukės Nr.

99-109 Pirmas
110-119 Antras
120 ir daugiau Trečias

Gavus dujokaukę ją reikia patikrinti ir apžiūrėti, ar nesugadintos jos dalys. Po to tinkamai sujunkti dalis ir patikrinti ar dujokaukė sandari.
Užsidėjus kaukę ir per ją kvėpuojant, akinių stiklai rasoja ir trukdo matyti . Stiklus nuo raso jimo apsaugo nerasojančios plokštelės arba specialus pieštukas.
Izoliuojančios dujokaukės: Tai specialios, nuo visų kenksmingų medžiagų kvėpavimo organus apsaugančios priemonės- IP-4, IP-5, IP-6,IP-46M. Izoliuojančios dujokaukės naudojamos ten, kur filtruojančios dujokaukės negali apsaugoti. Kvėpavimui reikalingas oras deguonimi prisodrinamas iš regeneravimo patrono, kuriame yra speciali medžiaga (natrio peroksidas), gaminanti deguonį. Izoliuojančios dujokaukės žmogaus organizmą visiškai izoliuoja nuo aplinkos. Dujokaukėje yra du regeneruojantys patronai. Vieno regeneruojamojo patrono laikas sunkiai dirbant- iki40 min., vidutiniškai sunkiai-60-75 min., dirbant lengvą darbą-180 min. Nuo ugnies patronas sprogsta. Su dujokauke iki 7 m gyliu po vandeniu galima dirbti 40 min.
Respiratoriai. Neturint dujokaukės arba jai sugedus , kvėpavimo organus nuo radioaktyviųjų dulkių , bakterijų ir dūmų galima apsaugoti respiratoriais. Tačiau būtina žinoti ir visą laiką atsiminti , kad respiratorius neapsaugo nuo nuodingųjų medžiagų. Respiratorius tampat neapsaugo ir akių, todėl reikia užsidėti akinius. Jeigu dėvint respiratorių suprakaitavote, reikia jį nusiimti, nušluostyti ir po 1-2 minučių vėl užsidėti. Civilinėje saugoje plačiai naudojami respiratoriai R-2. Respiratoriai gaminami kelių dydžių. Dydis tampat pasirenkamas kaip ir dujokaukių.

2. Kitos kvėpavimo organų ir odos apsaugos priemonės

Kvėpavimo organus nuo dulkių, radioaktyviųjų dulkių, bakterijų apsaugo paprasčiausios audeklo kaukės, vatos ir marlės raiščiai. Šias priemones pasidaro patys gyventojai.
Odos apsaugos priemonės. Būnant nuodingomis medžiagomis ir radioaktyviomis medžiagomis užterštoje vietovėje, reikia saugoti ne tik kvėpavimo organus, bet ir visą kūną.
Pagal apsaugos būdą odos apsaugos priemonės yra skirstomos į filtruojančias ir izoliuojančias, pagalo paskirtį- specialiosios ir parankinės( paprasčiausios).
Izoliuojančios odos apsaugos priemonės gaminamos iš guma aplieto audinio. Joms priskiriamos:1.Apsauginiai kombinezonai. 2. Lengvas apsauginis kostiumas L-1. 3. Bendras kariškas apsauginis kostiumas. Tampat dar priskiriami pošalmiai, guminės pirštinės, guminiai batai. Dėvint apsauginius kostiumus reikia atsižvelgti į temperatūrą.

1. lentelė. Izoliuojančių odos apsaugos priemonių dėvėjimo laikas

Nuo nuodingųjų ir radioaktyviųjų medžiagų galima apsisaugoti ir parankinėmis apsaugos priemonėmis- skraiste, neperšlampamo audinio apsiaustu, tankios medžiagos paltu, kelnėmis ir pan. Apsiaunama paprastais guminiais batais, botais, kaliošais, apsiaunamos guminės ar odinės pirštinės, kitokios pirštinės nuo nuodingų medžiagų neapsaugo.

3.Individualių apsaugos priemonių laikymas ir priežiūra

Individualių apsaugos priemonių kokybė nepasikeis jei jos bus tinkamai laikomos ir prižiūrimos. Individualias apsaugos priemones reikia laikyti tam tikromis sąlygomis- turi būti vienoda sandėlio temperatūra ir oro drėgmė. Tampat į patalpą neturi patekti tiesioginiai saulės spinduliai. Dujokaukių laikymo trukmė -15 metų, po to jos tikrinamos ir netinkamos išmetamos.
Dujokaukes reikia laikyti specialiose lentynose, spintose, netoli darbo vietos. Gyventojai dujokaukes turėtų laikyti namuose, kad prireikus nedelsdami galėtų jomis pasinaudoti.
Kilus grėsmei, dujokaukės iš tam tikrų punktų išduodamos gyventojams. Punktuose patikrinamas dujokaukių sandarumas, patikimumas.

4. Kolektyvinės apsaugos priemonės (apsauginiai statiniai slėptuvės).

Taip pat vienas svarbiausių gyventojų apsaugos būdų ekstremaliomis situacijomis- tai specialūs apsauginiai statiniai. Vienos iš tokių yra slėptuvės.
Slėptuvės - tai sudėtingas inžinerinis techninis automatinis įrenginys, kurio tikslas - slopinti ypatingų aplinkybių sukeltų ar joms atsiradusių pavojingų poveikių įtaka žmogaus organizmui, sumažinant tuos poveikius iki nustatyto lygio. Slėptuvės tik su viena - žmonių apsaugos - paskirtimi gali būti statomos pagal specialią Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento užduotį objektuose, teritorijose, kuriose prognozuojamų pavojingų medžiagų lygis gali turėti daug įtakos gyventojams, darbuotojams. Slėptuves būtina statyti tuose objektuose, kurie funkcionuos ir ekstremalių situacijų metu. Tai : Valstybinės reikšmės - vyriausybės krizių situacijų valdymo centre, Prezidentūroje, Seime, ministerijų ir žinybinių krizių situacijų valdymo centruose ir kitur. Gyvybiškai svarbiuose objektuose: ligoninėse ir vaistų gamybos įmonėse, Lietuvos telekomo sistemoje, valstybinio radijo ir televizijos objektuose, elektros, šilumos, dujų tiekimo objektuose, geležinkelio sistemoje, duonos ir grūdų gamybos objektuose, krašto apsaugos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos objektuose, galimai pavojinguose: Ignalinos atominėje elektrinėje, chemiškai pavojinguose įmonėse, kariniuose daliniuose, vertybinių popierių saugyklose ir kt. Slėptuvės, atsižvelgiant į jų vietą statinio sklype, yra šių komponavimo tipų: Atskirosios - kai užima visą žmonių veiklai skirtą patalpą. Įkomponuotosios - kai užima žmonių veiklai skirto pastato dalį. Slėptuvių patalpos skirstomos į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinėmis vadinamos patalpos žmonėms, valdymo ar medicinos postas, slėptuvės įėjimai ir išėjimai iš jos. Pagalbinėmis - oro filtro ir ventiliatorių patalpa, tualetai, dyzelinės, elektros skydinės, patalpos vandens atsargoms laikyti, sandėliai, podėlis maistui, rūbinės viršutiniams užterštiems drabužiams. Slėptuvės patalpa turi būti ne žemesnė kaip 2,2 m aukščio. Seniau pastatytos ar rūsiuose įrengtos slėptuvės gali būti žemesnės, bet ne mažiau kaip 1,9 m. vienai vietai turi tekti 2,5 m 3 slėptuvės vidaus erdvės. Vidaus erdvė skaičiuojama visam slėptuvės hermetizuotam tūriui, atmetus dyzelines, prieangių tūrius. Bendras slėptuvės plotas priklauso nuo ploto normos vienai žmogaus vietai - 1,5 m 2 . Pagrindinėse patalpose yra apgyvendinami žmonės, o pagalbinėse įrengiami sanitariniai mazgai, oro valymo įrenginiai, medicinos punktas ir kitos patalpos. Slėptuvėje įrengiami du įėjimai( išėjimai)- pagrindinis ir atsarginis( avarinis). Patalpose įrengiami suolai , gultai. Taip pat įrengiamas radijo taškas (radijo imtuvas, televizorius, radijo stotelė).
Slėptuvėse yra įrengiamos šios inžinerinės sistemos: 1. Aprūpinamoji oro sistema. 2. Oro valymo įrengimai. 3. Slėptuvės šildymo sistema. 4. Vandens tiekimo sistema. 5. Elektros tiekimo sistema.6. Kanalizacija. 7. Sanitariniai mazgai.
Slėptuvėje turi būti šie svarbiausi dokumentai: slėptuvės pasas, priežiūros taisyklės, išdėstymo schema, įrengimų sąrašas, išorės ir vidaus tinklų schema.
Greitai pastatomos slėptuvės. Šios slėptuvės statomos ten kur nėra stacionarių slėptuvių ir tik iškilus rimtai grėsmei. Naudojant gatavas konstrukcijas- gelžbetonio blokus, kitas surenkamąsias sistemas, jas galima pastatyti per vieną ar dvi paras. Tokios slėptuvės dažniausiai statomos kaimo vietovėse.
Prieš radiacinės priedangos. Nuo radioaktyviųjų medžiagų galima apsisaugoti ne tik slėptuvėse , bet ir priešradiacinėse priedangose( rūsiuose, apkasuose, blindažuose). Prieš radiacinės priedangos tai civilinės saugos apsauginiai statiniai, patikimai apsaugantys žmones nuo nuodingųjų radioaktyviųjų medžiagų, skvarbios radiacijos.
Priešradiacinės priedangos vertinamos pagal apsaugos koeficientą, kuris nurodo, kiek kartų radiacija atviroje vietoje yra didesnė už radiaciją priedangoje. Priešradiacinės priedangos paprastai įrengiamos mūrinių namų rūsiuose, pačiuose namuose ir lauke esančiuose rūsiuose.
Mūriniu vieno aukšto pastatų rūsiuose radiacija mažesnė 200-300 kartų, keleto aukštų- 500-1000 kartų, medinio namo 7-12 kartų. Priešradiacinės priedangos statomos iš tokių medžiagų , kurios geriausiai sulaiko radioaktyviuosius spindulius. Tai būtų : vanduo, mediena, polietilenas, gruntas, plytos, betonas, geležis, švinas.

Paprasčiausios priedangos. Žmonės ekstremaliomis sąlygomis gali apsisaugoti ir atvirose arba perdengtose priedangose. Nuo smūginės bangos ir šviesos spinduliavimo atvira priedanga apsaugo 1,5 -2 karto, nuo radioaktyviojo spinduliavimo 2-3 kartus.
Perdengta priedanga visiškai apsaugo nuo šviesos spinduliavimo, o smūginė banga sumažina 2-3 kartus, skvarbiąją radiaciją- 200-300 kartų (kai dangos storis 60-70 cm).
Perdengta priedanga apsaugo žmones nuo skystųjų nuodingųjų ir biologinių medžiagų, griūnančių pastatų nuolaužų.
Visus apsauginius statinius reikia gerai prižiūrėti, laiku taisyti ir laikyti parengtus žmonių apsaugai.
Normaliomis sąlygomis slėptuvėse galima laikyti įpakuotas medžiagas. Tačiau susidarius ekstremalioms situacijoms, jas reikia nedelsiant atlaisvinti  ir parengti žmonių apsaugai.

2. lentelė. Gama spinduliavimą silpninančios medžiagos

Išvados

Išnagrinėjus individualiasias ir kolektyvines apsaugos priemones galime prieiti prie tokios išvados, kad tinkamai nemokant ir nežinant kaip jas reikia prižiūrėti galime smarkiai sau pakenkti. Jeigu mes mokame jomis pasinaudoti tai iškilus ekstremaliai situacijai individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės gali apsaugoti mūsų organizmą nuo kenksmingų radioaktyviųjų medžiagų , ir išgelbėti gyvybę. Todėl yra labai svarbu mokėti jas pritaikyti iškilus realiai grėsmei kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai

1. Valaitis. S. Civilinė sauga žemės ūkyje 1993. Vilnius.
http://www.vadovelis.lt/darbai/. Naršyta 2006 m. gegužė 21 d.