Darbo peržiūra

BOKSO ISTORIJA

KUMŠTYNĖS – BOKSO PIRMTAKAS

Boksas – viena iš seniausių olimpinių sporto šakų. Tiesa, prieš tai jis nuėjo ilgą ir vingiuotą kelią. Jo pirmtakas buvo kumštynės.1 Sunku pasakyti, kur aptiktas seniausias kumštynių paminklas. Netoli Bagdado archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta daug akmenyje iškaltų skulptūrų, kurios vaizdavo kumštynes: du vyrai stovi vienas priešais kitą, kaip paprastai stovi boksininkai. Manoma ,kad šios skulptūros sukurtos prieš 5000 metų. 2 Dar prieš 4000 metų Egipte rastose iškasenose pavaizduotos kumštynių kovos. 3 Manoma, kad egiptiečiai smūgiuodavo ne tik kumščiais, bet ir visa ranka. Todėl jie stengėsi apsaugoti ir pečius, aprišdami juos odiniais raiščiais.4
Vėliau per Kretą kumštynės pasiekė Graikiją. Bokso pradininku šioje šalyje laikomas jūrų dievo Poseidono ir nimfos Melijos sūnus Amikusas, kuris, pasak legendos, neišleisdavo iš šalies nė vieno atvykėlio, prieš tai su pastaruoju neišmėginęs jėgų kumštynėse. Daugelį savo varžovų jis tiesiog užmušdavo vienu kumščio smūgiu.
Jau Homero „Iliadoje“ aptinkamas kumštynių, kurios senovės graikų visuomenėje buvo fizinio auklėjimo dalimi, aprašymas.5 Apie kumštynių populiarumą Graikijoje galima spręsti iš daugelio piešinių vazose ir taurėse. Įdomu tai, kad XIII „Iliados“ knygoje minima, kad tuo metu taures gaudavo ne nugalėtojai, o pralaimėję atletai. 6
Jau tada kovos buvo skirstomos į profesionalias ir mėgėjų. Profesionaliose kovose dalyvavo vergai, vargšai , skurde gyvenantys žmonės. Šios kovos dažnai baigdavosi mirtimi, nes kovotojai naudojo metalinius ir akmeninius rutulius, kuriuos suspausdavo rankose. Nugalėtojas gaudavo pinigų, todėl pergalės buvo siekiama bet kokiu būdu. Kovos buvo labai žiaurios ir pavojingos.
Mėgėjų kovos vyko tarp pasiturinčių ir laisvų piliečių. Jos daugiau atliko fizinio lavinimosi funkciją. 7
688 m. prieš Kr. kumštynės buvo tiek ištobulintos, kad buvo įtrauktos į 23-ųjų olimpinių žaidynių programą. Bet į dabartinį boksą jos panašėjo labai menkai. Kova vyko iki tol, kol vienas atletų jau nebegalėjo kovoti.8 Tačiau nuo tų laikų išliko viena taisyklė – ir dabar, ir senovės olimpiadoje, skelbiant nugalėtoją buvo iškeliama jo ranka. 9
Apie graikų kovos būdus žinoma palyginti nemaža. Pavyzdžiui, jų stovėsena buvo tokia, kaip mūsų laikais, jie daug manevruodavo. Nors ir čia dar nebuvo raundų, svorio kategorijų. Kartais abu boksininkai taip nuilsdavo, kad sulėtindavo arba visiškai nutraukdavo kovą. Tuomet būdavo traukiami burtai, ir laimingasis turėdavo taisę smūgiuoti. Smūgiuojama būdavo vien į galvą ir veidą. Smūgiuoti į korpusą niekas nedraudė, bet tai nebuvo daroma. Smūgiuoti žemiau juosmens buvo uždrausta. Parkritusiam boksininkui lengvatų neteikdavo – varžovas galėdavo jį pulti gulintį. 10
Yra manoma, kad graikai nemaža pasidarbavo ruošdami boksininko tiesaus smūgio pagrindus. Tai liudija apie jų pastangas gilintis į kumštynių paslaptis. Nėra abejonių, kad neparuoštas boksui žmogus instinktyviai stengiasi smūgiuoti „kabliu“. Tad tiesus smūgis atsirado, pasiekus tam tikrą lygį ( apie tiesaus smūgio tobulėjimą graikų boksininkų praktikoje byloja jų pirštinių „cestus“ evoliucija – kuo toliau, tuo labiau buvo apsaugomos tos pirštų dalys, kuriomis kertamas tiesus smūgis ). 11
Iš Graikijos kumštynės atkeliavo į Romą. Tarp senovės romėnų iš pradžių buvo paplitusios graikų kumštynės. Tačiau, žiūrovai romėnai iš savo gladiatorių reikalavo kraujo, todėl graikiška pirštinė buvo “rekonstruota”, joje ėmė naudoti vis daugiau metalo. Pirštinės jau turėjo ne saugoti, o žaloti. Laisvi žmonės ėmė vengti tokių kovų, jų vietas užimdavo vergai.12
394 mūsų eros metais romėnai uždraudė olimpines žaidynes. Netrukus žlugo ir pati Romos imperija. Antikinės kumštynių formos buvo užmirštos.13

KUMŠTYNĖS VIDURAMŽIAIS

Viduramžiais kumštynės beveik neturėjo pasekėjų. Šį istorijos laikotarpį verčiau galima pavadinti fechtavimo gadyne. Feodaliniai riteriai rengė raitųjų ir pėsčiųjų turnyrus, kovodami ne kumščiais, o “šaltuoju” ginklu. 14
Anglijoje kumštynėmis, kurios vėliau tapo boksu su pirštinėmis, pradėta užsiiminėti XVII a.
Dar anksčiau šiuo “sportu” pradėta užsiiminėti Rusijoje. Pirmieji užrašai apie kumštynes Rusijoje aptinkami jau XI a. metraščiuose.15 Liaudyje buvo rengiamos pavienės dvikovos “vienas prieš vieną” ir masinės grumtynės “siena prieš sieną”. Tokios kumštyninkų kovos buvo bažnyčios ir carų ne kartą uždraustos, tačiau gyvavo net iki antrojo XX a. dešimtmečio. 16

BOKSO ATGIMIMAS

Vis dėlto pagrindinai “tikrojo” bokso pradininkai – anglai.17 Ir dabar Anglija vadinama bokso tėvyne. Angliškos kilmės yra ir pats žodis “boks” ( kirtis, smūgis ). 18
Pirmieji duomenys apie bokso kovas siekia 1681 metų pradžią. Bet jos kol kas panašėjo į įprastas muštynes. Liaudžiai tai buvo vienintelis būdas išspręsti ginčius ir pademonstruoti savo drąsą ir jėgą. 19 Vėliau šiuo būdu spręsti ginčus su miestiečiais pradėjo naudotis aristokratai. 20.
Kovotojai smūgiuodavo ir kumščiu, ir visa alkūne, naudojo įvairius permetimus, smaugimus, smūgiuodavo kojomis, badė akis pirštais.
Iki XVIII a. vidurio buvo sveikintina mušti gulintį varžovą, smūgiuoti žemiau liemens. Smūgiai į galvą nebuvo draudžiami ir naudojami net iki XIX a. pradžios, nors juos laikė “nedžentelmeniška” kovos priemone. 21
Atsirado žmonių, kurie bokso pradėjo mokyti specialiose mokyklose. Vienas iš jų – puikus fechtuotojas Džeimsas Figas (1695 – 1734 ) nugalėjęs keletą varžovų, pasiskelbė Anglijos čempionu. 1727 metų birželio 6 dieną įvyko pirmoji oficialiai užfiksuota bokso dvikova tarp D. Figo ir jo tautiečio N. Satano. Dvikovos programoje buvo ne tik boksas, bet ir fechtavimas, taip pat varžybos lazdomis. 22 Ją laimėjo D. Figas. 23 Jis įsteigė savo vardo bokso akademiją (School of Arms ) 24 Juo pasekė ir kiti bokso žinovai. Taip Anglijoje pasidarė madingos bokso mokyklos. “Geru tonu” jau buvo laikoma mokytis ne fechtavimo, o bokso mokykloje. 25 Bet vis dėlto to meto boksą turbūt dar reikėtų vadinti kumštynėmis, nes buvo kovojama plikais kumščiais.

BRAUTONO TAISYKLĖS

1734 m. čempionu tapo D. Figo mokinys Džonas Brautonas, kuris vadinamas “bokso tėvu”. Jis sukūrė pirmąsias rimtesnes bokso taisykles. Pagal šias taisykles boksas jau nebebuvo “daugiakove”. Svarbi naujovė – ringas. Nuo Brautono laikų kovos vyko keturkampyje, kurį iš visų pusių ribojo virvės. Tiesa, kovos laikas dar nebūdavo ribojamas. Pertrauka būdavo skelbiama, kai kuris nors varžovų pargriūdavo ant grindų. Tuomet kova būdavo nutraukiama pusei minutės. Jei per pertrauką boksininkas neatsigaudavo, jis būdavo skelbiamas pralaimėjusiu.( Brautono taisyklės galiojo Anglijoje iki XIX a. vidurio ).26
Brautonas, pasinaudojęs išlikusiais “cestus” brėžiniais, parengė bokso pirštinių projektą. Tiesa, šios pirštinės buvo naudojamos tik bokso treniruotėse. 27 Po D.Figo ir Brautono laikų boksas Anglijoje virto tradicija. 28
1792 metai Anglijos čempionu tapo Danielis Mendoza, kuris sukūrė naują bokso mokyklą. Jo stilius skyrėsi savo techniškumu, judrumu ir apgalvota taktika. 29 Manoma, kad D. Mendoza padėjo mokslinius bokso pagrindus, sukūrė puolimo ir gynimo veiksmų sistemą, nepasitikėdamas vien tik jėga.30
Nuo1841 metų vasario mėnesio bokse atsirado “čempiono diržas” – tradicinis prizas. Jį turėjo čempionas iki titulo praradimo, faktiškai iki pirmojo pralaimėjimo. Tai buvo raudono aksomo juosta, apsiūta oda, su sidabrine lentele, kurioje išgraviruodavo čempiono vardą. Vėliau diržas tapo nugalėtojo nuosavybe, jei jis tris metus išlaikydavo čempiono titulą. 31
Yra išlikusi ir bene ilgiausios bokso istorijoje kovos data. Susitikimas įvyko 1849 metų liepos 17 dieną Anglijos mieste Edinbridže tarp amerikiečio M. Madeno ir anglo B. Haiso. Boksininkai kovojo 185 raundus, kurie truko 6 valandas 3 minutes. 32 Pati trumpiausia dvikova įvyko 1886 metai ir tęsėsi tik 30 sekundžių.

KVINSBERIO TAISYKLĖS

Praėjus šimtmečiui po “Brautono taisyklių” pasirodymo jos vėl buvo pakeistos. Tikrasis “Kvinsberio taisyklių” autorius buvo Džonas Grechemas Čembersas, vienas iš Londono atletų klubo narių. Siekdamas įgyvendinti savo idėją, jis 1867 metais kreipėsi į garsų rėmėją Kvinsberio markizą Džoną Šoltą Duglą, kuris sutiko padėti. Jis ir pasirašė po naujosiomis bokso taisyklėmis, kurių dauguma punktų tebegalioja ir dabar. 33
Svarbiausia, Čembersas griežtai pareikalavo, kad atletai boksuotųsi su pirštinėmis, raundas truktų tris minutes. “Kvinsberio taisyklės” galutinai buvo pripažintos tik 1872 metais. Jose buvo 12 paragrafų. Svarbiausi iš jų: 1. Kova vyksta kvadratiniame 7,3 × 7,3 m ringe. 2. Raundas tęsiasi 3 minutes, tarp raundų – minutės pertrauka. 3. Varžovams draudžiami bet kokie imtininkų veiksmai. 4. Sportininkui, po smūgio atsidūrusiam ant grindų, skaičiuojamas nokdaunas, ir po 10 sekundžių jis turi stovėti ringo centre, priešingu atveju - pralaimėjimas.34
Pirmą kartą buvo nustatytos ir svorio kategorijos – iki 63,5 kg, iki 71,6 kg ir daugiau kaip 71,6 kg.35 Šis suskirstymas nutraukė sunkiasvorių viešpatavimą bokse. 36
Tačiau “Kvinsberio taisyklėse” liko neišspręstas toks svarbus klausimas, kaip vieno susitikimo raundų skaičius, todėl XIX a. antrojoje pusėje kai kurie boksininkų susitikimai vyko po 100 ir daugiau raundų. 37
Nors kovoti buvo leidžiama tik su bokso pirštinėmis, kurios svėrė nuo 2 iki 5 uncijų ( 1 uncija – 28,23 ), dažnai vyrai ignoruodavo jas ir boksavosi plikais kumščiais. 38 Paskutinė “plikų kumščių kova” įvyko 1889 m. liepos 8 dieną tarp amerikiečio D. Salivano ir D. Kilreno dėl JAV čempiono vardo. Nugalėtoją Salivaną gerbėjai paskelbė pasaulio čempionu ( pirmuoju ), nes abu šie vyrai buvo įveikę ir stipriausius Didžiosios Britanijos boksininkus. 39
Tokio pavidalo boksas ėmė greitai plisti kitur, pirmiausia Anglijos kolonijose bei dominijose ir JAV. 40
1881 metai Anglijoje buvo įkurta pirmoji pasaulyje mėgėjų boksininkų asociacija. Jau tada mėgėjų boksininkų taisyklės skyrėsi nuo profesionalų. Buvo sutrumpintas raundų skaičius (iki 45), bokso pirštinių buvo padidintas iki 8 uncijų, o tai sumažino smūgio jėgą. 41

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

Paplisti mėgėjų boksui labai padėjo šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Kaip žinoma, prancūzo Pjero Kuberteno iniciatyva pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko jau 1896 metais antikinių kumštynių tėvynėje – Graikijoje. Tačiau tuomet bokso mėgėjų klubai buvo paplitę tik Anglijoje, Amerikoje ir Australijoje. 42 Tačiau įtraukti boksą į žaidynių programą pavyko tik 1904 m., kai Sent Luise ( JAV ) vyko III olimpinės žaidynės. Tam didelės įtakos turėjo tai, kad už boksą “užsistojo” rašytojai Džekas Londonas ir Bernardas Šou.
Tačiau pirmas olimpinis boksininkų turnyras iš tikrųjų tapo tik JAV čempionatu, nes į varžybas neatvyko kitų šalių atstovai.
Panaši istorija pasikartojo ir 1908 metais, kai IV olimpiada vyko Londone. Šį kartą sutrukdė ne tolimi atstumai, o tai, kad kvietimai buvo išsiųsti pavėluotai, todėl į varžybas atvyko tik trijų šalių atstovai.43
Pirmas olimpinis bokso turnyras įvyko 1920 metais Antverpene. Tuomet mėgėjų bokso klubai jau gyvavo ne tik JAV ir Anglijoje.
Po pirmojo pasaulinio karo sportas pradėjo populiarėti, darytis masiškesnis. Tas pats pasakytina ir apie mėgėjų boksą. 1924 metais olimpinėse žaidynėse Paryžiuje dalyvavo jau 21 šalies boksininkai. Buvo įkurta pasaulinė mėgėjų bokso federacija, kuri pradėjo rūpintis, kad būtų standartizuotos ir mėgėjų bokso varžybų taisyklės. 44 Vėliau bokso populiarumas kasmet vis augo.

< Atgal