Darbo peržiūra

Astronomija

Astronomija – tai mokslas apie dangaus kūnus.

Apie 4000m. pr. Kr. Egiptiečiai sudarė Saulės kalendorių
VI a. pr. Kr. Pitagoras patobulino pasaulėvaizdį: Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje; aplink Žemę skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos.
~140m. Ptolemėjas parašė veikalą “Didžioji astronomijos sandara” , jame apibendrino turimas astronomijos žinias, pateikė geocentrinį pasaulio sistemos modelį, pagal kurį Visatos centras yra nejudanti Žemė.
1609 m. Galilėjas Galilėjus išrado teleskopą.

Planeta – klajojanti žvaigždė.
• Mikalojus Kopernikas įrodė, kad planetos juda ne aplink Žemę, kaip manė Ptolemėjas, o aplink Saulę, todėl tokia sistema buvo pavadinta heliocentrine.
Planetos:
1. Žemės grupės planetos : Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
2. Didžiosios planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas.
3. Tolimiausia ir mažiausia planeta – Plutonas – nepriklauso nei vienai grupei.
Svarbiausias požymis, skiriantis vieną grupę nuo kitos, yra cheminė sudėtis. (Žemės gr. planetos daugiausia sudarytos iš silikatų ir metalų, o didžiosios - iš lengvųjų dujų (vandenilio ir helio)). Skiriasi matmenimis, tankiais, palydovų skaičiumi.

Saulė

Centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas.
Sudaryta iš vandenilio, helio ir sunkesniųjų cheminių elementų.
Ją sudaro: Šerdis 15 mln. Celsijaus laipsnių temperatūra, vyksta branduolinės reakcijos 21H + 31H 42He + 10 n + Q , Saulės gelmėse atsiradęs energijos srautas perduodamas į tolesnius sluoksnius: spinduliavimo sluoksnį , konvekcijos sluoksnį, (šiame sluoksnyje temperatūra sparčiai krinta, todėl medžiaga maišosi – vyksta konvekcija) virš konvekcijos sluoksnio prasideda Saulės atmosfera, kurią sudaro fotosfera, chromosfera, vainikas.
Paviršiaus temperatūra 5800 C vidutinis nuotolis nuo žemės 150’000’000 km. Saulės masė 1.989 * 1030 kg tai 99,86% Saulės sistemos masės.
Merkurijus
Apšviestosios pusės temperatūra siekia nuo 290 iki 430C , o ne apšviestos -160C
neturi palydovų.

Venera

Ją sudaro skystas branduolys, silikatų mantija, bazaltų pluta.
Venerą dengia du sieros rūgšties lašelių debesų sluoksniai su juos skiriančia lengva miglele.
Ryškus “šiltnamio reiškinys”
Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėl nėra metų laikų.

Žemė

o Vienintelė planeta, kurioje egzistuoja gyvybė.
o Žemę sudaro branduolys – vidinis ir išorinis, vidinis yra kietas sudarytas iš geležies ir nikelio, o išorinis – skystas, branduolį supa silikatų mantija, slūgstanti po kietu apvalkalu – pluta. Žemę gaubia atmosfera, kuri skirstoma į troposferą, stratosferą ir jonosferą.
o ekliptikos plokštuma (plokštuma, kuria Žemė skrieja aplink Saulę) su žemės sukimosi plokštuma sudaro 23.5 laipsnių kampą.
o palydovas – mėnulis.

Marsas

Turi labai retą atmosferą, todėl nėra šiltnamio reiškinio.
Smėlio audros.
Olimpo kalnas 25 km aukščio.
turi ašigalines kepures – tai vandens ledas su anglies dioksido ledu, baltos dėmės Marso ašigaliuose.
Rusvą Marso paviršiaus spalvą lemia geležies oksidas.
turi du palydovus: Fobą ir Deimą.

Jupiteris

Pati didžiausia saulės sistemos planeta.
dėl grieto sukimosi apie ašį, truputį susiplojęs.
tankią atmosferą sudaro vandenilis, helis, metanas, amoniakas ir kt.
Jupiterio paviršius – skysto molekulinio vandenilio sluoksnis.
spinduliuoja 2 kartus didesnę energiją nei gauna iš Saulės.
nesikeičia metų laikai
aplink jį yra ledo gabalėlių ir dulkių žiedas, kuris kartu su 16 palydovų juosia Jupiterį.

Saturnas

Daug kuo panašus į Jupiterį,
jie abu neturi kieto paviršiaus.
spinduliuoja 2,5 karto daugiau energijos nei gauna iš Saulės.
Pusiaujo plokštumoje Saturną juosia žiedai, kurie sudaryti iš ledo gabalėlių.
18 palydovų.

Uranas

Dengia šalta ir labai stora atmosfera 11000km. sudaryta iš vandenilio, helio ir plaukiojančių sušalusio metano ir amoniako debesų.
turi 11 žiedų ir 17 palydovų.
jo sukimosi ašis beveik guli orbitos plokštumoje, planeta tarsi rieda savo orbita gulėdama ant šono.

Neptūnas

Gaubia tanki, audringa molekulinio vandenilio, helio ir metano atmosfera, kurioje plaukioja amoniako ir vandens kristalų debesys.
turi penkis žiedus ir 8 palydovus.

Plutonas

Turi retą azoto ir metano atmosferą.
Paviršių dengia metano ledas.
Turi vieną palydovą.

Asteroidas – tai Saulės sistemos kūnas, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 1 km.
Asteroidų žiedas randasi tarp Marso ir Jupiterio.
Kometa – tai dangaus šviesulys, keisto pavidalo su uodega. Didelė kometa susideda iš trijų pagrindinių dalių: branduolio (jo masė didžiausia), galvos arba komos ir uodegos. Galva ir uodega atsiranda kometai priartėjus prie Saulės, kai jos spinduliavimas garina branduolio ledą. Kometai tolstant nuo Saulės, uodega išnyksta.
Astronominis vienetas – tai atstumas, lygus vidutiniam Žemės centro nuotoliui nuo Saulės centro ~150’000’000 km.
Meteoroidai – tai mažesnio nei 1 km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę ir planetas, tai kometų liekanos ar asteroidų nuolaužos.
Meteoras – tai dideliu greičiu įlėkęs į Žemės atmosferą ir dėl trinties sudegęs meteoroidas.
Meteoritas – tai nespėjęs sudegti atmosferoje ir pasiekęs Žemę meteoroidas.
Astroblemos – tai atsitrenkusių į žemę meteoritų išmušti krateriai.
Ekliptika – tai metinis Saulės kelias dangumi.
Žvaigždės – tai didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų cheminių elementų priemaiša.
Žvaigždynas – dangaus plotas, apribotas sutartos linijos. (iš viso yra 88 žvaigždynai)
Plazma – tai jonizuotos dujos, kuriose įvairiarūšių elektrintųjų dalelių koncentracija yra vienoda, todėl sistema beveik neutrali.
Šviesmečiai – tai atstumas (iki žvaigždžių), kurį šviesa nueina per metus.
Paukščių Takas – tai milžiniškos žvaigždžių sankaupos, kartu jis yra daugelio žvaigždžių projekcija dangaus sferoje.
Erdvinė žvaigždžių sistema vadinama Galaktika.

< Atgal