Nemoku.lt » Kita » Antikinė Literatura

Aprašymas

Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas.
Terencijaus komedijų ypatybės (palyginti su Plauto kūryba).
Romėnų literatūros periodai. Pirmieji rašytojai Romoje (Livijus Andronikas, Nevijus, Enijus ir kt.; archajinis laikotarpis). Graikų literatūros periodai.
Cezario gyvenimas ir kūryba
Vergilijaus gyvenimo ir kūrybos apžvalga.
Eneida –romėnų nacionalinis epas. Bukolikų bei Georgikų žanrai, idėjos, meninės ypatybės.
Romėnų istoriografija (ištakos, specifika, pagrindiniai atstovai ir jų kūrinių ypatybės).
Romos „Sidabro amžiaus“ kultūros ir literatūros apžvalga.
Graikų iškalbos raida. Pagrindinės graikų iškalbos rūšys ir jų žymiausi atstovai.
Ovidijaus kūrybinė biografija. Metamorfozės: idėjos, kompozicija, stilius, novatoriškumas.
Filosofinė graikų proza ir žymiausi jos atstovai.
Literatūros teorijos problemos Aristotelio bei Horacijaus Poetikose.
Horacijaus lyrikos rinkinių ypatybės.
Seneka - “ Sidabro amžiaus” rašytojas. Senekos gyvenimo bei kūrybos apžvalga.
Liucijus Anėjus Seneka
Naujoji atikinė komedija. Menandro kūryba.
Romėnų romanas (Petronijaus Satyrikono bei Apulėjaus Aukso asilo ypatybės).
Gajus Petronijus
Tacito istoriniai veikalai, jų idėjinės bei grožinės ypatybės.
Graikų romano specifika ir žymiausi kūriniai.
Marcialio, Juvenalio, Fedro kūryba.
Helenizmo kultūros ir literatūros ypatybės, pagrindiniai žanrai, žymiausi kūrėjai.
Žymiausi graikų monodinės lyrikos kūrėjai.
Chorinės lyrikos ypatybės. Žymiausi poetai.
Aleksandriškoji poezija ( Teokritas, Kalimachas, Apolonijas Rodietis).
Lukrecijaus epas Apie daiktų prigimtį (tradicija, tema, idėjos, meniškumas).
Hesiodo kūryba. Didaktinio epo poetikos ypatumai.
“Graikiškasis renesansas“, arba antroji sofistika. Lukiano kūryba.
Plutarchas – istorikas ar moralistas? (Paralelinės biografijos)
Cicerono biografija ir kūrybinis palikimas.

Ištrauka:

1) Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas.
Titas Markcijus Plautas (~250 – 184 m. Pr.Kr.) priklauso romėnų literatūros pradininkų būriui. Jis kūrė masių – paprastų neišsilavinusių žmonių – pramogai. Nusižiūrėdavo graikų helenistinių pjesių temas ir pritaikydavo jas romėnų skoniui. Poetas supaprastindavo komedijų siužetus, suteikdamas veiksmui dinamiškumo, supaprastindavo charakterius, išryškindavo juokingąją jų pusę. Tarp šių karikatūrinių personažų iškyla dramaturgo mėgstamo gudraus vergo, laikančio rankose visus intrigos siūlus, figūra. Europos komedijose nuo Moljero iki N. Ostrovskio ji tapo visų gudrių tarnų ir tarnaičių prototipu. Plauto pjesėse randame nereikalingų veiksmui scenų, skirtų vien žiūrovams juokinti. Dramaturgas nuolatos juokina publiką muštynėmis, kalambūrais, dviprasmiškais ar nešvankiais juokavimais. Jo komedija alsuoja iš folkloro vaidinimų atkeliavusiu gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, romėniška energija ir praktiškumu.
Liko 21 Plauto komedija.
Plauto pjesės vadinamos comedia palliata – graikišku apsiaustu pasisiautusi komedija. Tai veikalai, parašyti dairantis į Naująją komediją. Kartais pasiskolinama viena siužeto linija, kartais nuosekliai sekama Menandro, Difilo, Filemono ar kurio kito dramaturgo pjese.
Visų jo pjesių veiksmas vyksta Atėnuose ar kuriame kitame Graikijos mieste, veikėjų vardai graikiški. Tačiau Plautas nemėgdžioja Naujosios komedijos dvasios.Plauto nedomina Naujosios komedijos humanizmas, jis nesirengia mokyti žiūrovų, pasisavina tik turinio vingius, painią intrigą, tradicines kaukes. Socialiniai ar politiniai klausimai jam taip pat nerūpi. Dauguma Plauto komedijų apskritai neturi rimtų idėjų. Žiūrovų linksminimas ir juokinimas – svarbiausias komediografo tikslas.
Plautas išryškina, net sugroteskina tradicinius kaukių bruožus.
Dramaturgas mėgsta pasitelkti qui pri quo ( vienas vietoj kito) situaciją ir kitokius komiškus efektus.
Komediografas mėgsta juokinti žiūrovus hiperbolėmis.
Labai žodinga ir vaizdinga Plauto komedijų kalba. Komediografas mėgsta žaisti žodžiais, jų skambesiu, reikšmėmis, sudarinėti naujadarus.
Juokingi veikėjų vardai (Pseudolas – klastūnų klastūnas, Simija – beždžionė, Harpagas – kablys).
Komediografas visą gyvenimą bendravo su paprastais romėnais ir žinojo, kad jiems nėra aktualios ir įdomios Naujosios komedijos problemos....


Detalės

Nr.:1070
Paskelbta:2011-03-16
Vardas:Agata
Kategorija:Kita
Tipas:Konspektas
Mokymo įstaiga:Vilniaus Universitetas
Klasė/Kursas:1
Apimtis:27
Failo tipas:doc (Microsoft Word)
Autoriaus komentaras:






















shooting games, search engine optimization
Lankytojų vertinimas: