Nemoku.lt » Istorija » Istorijos konspektai. Sutrumpinta istorijos medžiaga, padėsianti pasiruošti egzaminams.

Aprašymas

Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos
Krikščionybės atsiradimas ir plitimas
Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai
Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos
Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje
Lenkijos – Lietuvos (ATR) raida XVIa. Antroje pusėje – XVIIIa.
Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai
Lietuva Rusijos imperijos valdžioje
Svarbiaui politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa. bruožai
Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai
Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų (tarpukaris)
Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai
Pasaulis ir Lietuva Šaltojo karo metais
Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje

Ištrauka:

1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos

Graikų kolonizacija
VIII - Va.pr.Kr. Priežastys: per mažai dirbamos žemės, siekis prekiauti. Buvo vidinė kolonizacija (Sparta užvaldė gretimą Meseniją ir Lakoniją) ir išorinė. Padariniai: išplito heleninė kultūra, skatinta tolimesnė amatų plėtotė, gyvenimo lygio kilimas, gyventojų skaičiaus augimas pačioje Graikijoje.

Atėnų demokratija
Suklesti Va.pr.Kr. valdant Perikliui. Aristokratija perleidžia valdžią liauždiai. Neįeina tik moterys, vergai, metekai (svetimšaliai). Atėnų demokratija – tiesioginė (pas mus atstovaujamoji), visi susirenka (vyrai) ir sprendžia tam tikrus klausimus. Visa valdžia suskirstyta į: įstatymų leidžiamąją (renka), įstatymų vykdomąją (bulė)(renka) ir teisminė (heliėja)(burtų keliu). Trūkumai – tik vyrai gali balsuot, kompetencijos stoka (kas nori, tas kelia rankas).

Periklis
Senovės graikų politinis veikėjas, Atėnų strategas. Sudemokratino Atėnų valdymą, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, dalijo neturtingiesiems maisto produktus. Periklio laikai - Atėnų ausko amžius, nes: pastatytas Partenonas, palaikė ryšius su to meto filosofais, menininkais...

Atėnų ir Spartos valdymo ypatumai
Atėnų (Graikija) demokratijos bruožai:
1. Kiekvienas pilietis lygiomis teisėmis dalyvauja tautos susirinkime. [Piliečiais nebuvo pripažįstami vergai, moterys ar svetimšaliai.]
2. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (- eklezija), vykdomąją (- bule) ir teisminę (- helėja).
Privalumai:
1. Piliečiai turėjo tvirtas, materialiai garantuotas teises.
2. Veikė paprastas ir efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. [Liturgija - turtingų piliečių prievolė tautai: karo laivų statyba ir priežiūra, mokyklų, našlaičių prieglaudų išlaikymas ir pan.]
Trūkumai:
1. Tai buvo vergų ir moterų išlaikomas “klubas vyrams”. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių galėjo visą laiką skirti politikai.
2. Laisvieji piliečiai, turintys balsavo teisę, sudarė gyventojų mažumą. Vergai, moterys ir svetimšaliai tokios teisės neturėjo.
3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė.
Spartos (Graikija) valdymo ypatumai:
Bruožai:
1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos.
2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai).
3. Buvo seniūnų taryba - gerusija, ir prižiūrėtojai - eforai.
4. Spartos piliečiai - kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą, vadinamą kleru.
5. Spartos vergai - helotai.
6. Visuomenės gyvenimo bruožai: gyvenimas griežtas, reglamentuotas, individas pajungiamas kolektyvų interesams, riboti kontaktai su užsieniu, idealas - karys, maža sentimentų ir romantikos.
Spartą valdė du karaliai, seniūnų taryba ir Tautos susirinkimas. Dvi karalių giminės valdė kartu. Karaliai vadovavo kariuomenei ir taikos metu ėjo žynių pareigas. Tautos susirinkimas kasmet rinko 5 prižiūrėtojus, kurie tvarkė kasdienius reikalus ir kontroliavo karalius. Seniūnų tarybą sudarė du karaliai ir 28 nariai, kurie savo pareigas vykdė iki gyvos galvos. Juos rinko Tautos susirinkimas. Gerontai nutardavo, kokią politiką turi vykdyti Sparta, teisė ir leido įstatymus. Tautos susirinkime dalyvavo visi piliečiai nuo 30 metų amžiaus. Tautos susirinkimas negalėjo pakeisti įstatymų, bet turėjo teisę balsuoti už arba prieš riksmu. Nugalėdavo tie, kurie garsiau šaukdavo.
Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai
1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, dabartinė yra atstovaujamoji.
2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė - daugumai piliečių.

Graikų civilizacijos laimėjimai
Olimpinės žaidynės (776m.pr.Kr. Bėgimas tik buvo pradžioj, religinė šventė, kas 4m.)
Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija.
Filosofija. Žymiausi filosofai: Sokratas, Platonas, Aristotelis.
Mokslas. Herodotas – profesionalas istorikas, Hipokratas – medicina, Pitagoras – matematika.
Graikų demokratija.
Partenonas (Atėnės šventykla)
Sokratas
Graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo to, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų ir jis nubaustas mirti.
Platonas
Platonas - Sokrato mokinys - objektyviojo idealizmo pradininkas. Įkūrė filosofijos mokyklą - Platono akademiją. Jam būdinga dialektika. Žymiausias mokinys – Aristotelis.
Aristotelis
Aristotelis - A. Makedoniečio auklėtojas, Licėjaus įkūrėjas, žinomas bitininkas. Jis laikomas logikos tėvu.
Herodotas
Pirmasis pasaulyje istorikas, laikomas istorijos tėvų. Gyvenęs V a. pr.Kr. Herodotas parašė apie graikų - persų karus V a. Pr.Kr. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija”. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu.

Graikų religija
Politeistinė.Vyriausias – Dzeusas (Hadas, Afroditė, Atėnė, Apolonas, Dionisas), dievų gyvenvietė– Olimpo kalnas.Pagerbti dievus skirtus olimp, žaidynės. Dievai žmogiško (antropomorfinio) pavidalo.

Romos valstybė
(VIIIa.pr.Kr. -476m. )

VIII a.pr.Kr. – Va.pr.Kr Karalių epocha (legenda apie Romos miesto įkūrimą (Remas ir Romulas)
V a.pr.Kr. – 30m.pr.Kr. Respublika (plebėjų, patricijų kova, Pūnų karai)
30 m.pr.Kr.– IIa. Imperija (principatas) Oktavijanas Augustas imp.įkūrėjas ir principato
IIIa. – V a. Imperija (dominatas). Dominatą įveda Diokletianas.

Valdant imperatoriui Trajanui IIa. valstybės plotas pasiekė maksimumą. Tačiau IIa.pab. kyla krizė (silpna imperatoriaus valdžia, neigiamas vergovės vaidmuo, finansų krizė, barbarai). III a.pab. imperatorius Diokletianas bandė atgaivint darydamas reformas, pakeitė principatą (imperatorius vienvaldis, bet formaliai laikomas princepsu, t.y. pirmuoju iš senatorių (liko senatas, magistratūros)) dominatu (imperatorius teisiškai pripažintas vieninteliu įstatymų ir vykdomosios valdžios šaltiniu). Konstantinas perkėlė sostinę iš Bizantijaus į Konstantinopolį ir tada, po imperatoriaus Teodosijaus mirties 395m. imperija galutinai padalyta į Vakarų (Roma) ir Rytų (Konstantinopoliu). Tai valstybės nesustiprino ir 476m.(Vakarų Romos imperijos žlugimas) barbarai užkariauja vakarus, o Rytų išlieka ir vadinama Bizantija.
Žlugimo priežastys:
Tarptautiniai ir pilietiniai karai;
Didysis tautų kraustymasis;
Finansinė gyventojų priespauda.


Detalės

Nr.:1207
Paskelbta:2012-09-12
Vardas:Silvija
Kategorija:Istorija
Tipas:Konspektas
Miestas:Ukmergė
Klasė/Kursas:12
Apimtis:51
Failo tipas:doc (Microsoft Word)
Autoriaus vertinimas:10/10
Autoriaus komentaras:Manau šis sutrumpintas istorijos kursas, tikrai padės nepasiklysti savo užrašuose ir istorijos vadovėliuose. Šis variantas daug patogesnis.
Lankytojų vertinimas:

Komentarai


Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai!